Sunitų Al Azhar universitetas Egipte sustabdė dialogą su Popiežiškąją tarpreliginio dialogo taryba

Ketvirtadienį žinių agentūros pranešė apie Al Azhar universiteto Egipte tarybos susirinkimą ir jo metu priimtą sprendimą sustabdyti dialogą su Popiežiškąja tarpreliginio dialogo taryba.

Al Azhar universitetas Kaire yra reikšmingiausias musulmonų sunitų teologijos ir formacijos centras visame pasaulyje. Al Azhar didysis imamas yra antroji religinė figūra Egipte, jo balso klausoma ir už Egipto sienų.

Nuo 1998 metų vyko kasmetiniai susitikimai, kartą Kaire, kartą Romoje, tarp Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos ir Al Azhar nuolatinio komiteto dialogui su monoteistinėmis religijomis delegacijų. Paskutinysis toks susitikimas buvo surengtas Kaire 2010 metų vasario 23-24 dienomis. Kitas susitikimas, dabar jau atšauktas, turėjo įvykti ateinantį vasario mėnesį Romoje.

Pranešama, kad Al Azhar universiteto tarybos sprendimas buvo motyvuotas popiežiaus Benedikto XVI pareiškimų po teroristinio išpuolio naujų metų išvakarėse prieš Aleksandrijos koptų ortodoksų bendruomenę. Vienas iš tarybos narių Abdel Muti al – Bayoumi žinių agentūrai „Aki-Andkronos International“ pakomentavo, jog tarybos nuomone, popiežius kišosi į Egipto vidaus reikalus ir pateikia klaidingą islamo vaizdą, o dabar tai turėtų ištaisyti. Šia proga al – Bayoumi priminė 2005 metų Benedikto XVI paskaitą Regensburge, kuri sukėlė didelį musulmonų nepasitenkinimą. Žinių agentūros „Reuters“ pranešime cituojama Al Azhar universiteto pareiškimas, jog „Taryba neeiliniame susirinkime įvertino pasikartojančias įžeidžiančias popiežiaus pastabas ir jo pareiškimą apie tai, jog musulmonai diskriminuoja kitus su jais gyvenančius Artimuosiuose Rytuose“.

Taip pat ketvirtadienį Vatikano spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi, žodžiu atsakydamas į žurnalistų klausimą, pareiškė, jog šiuo metu Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba renka informaciją, kurios reikia adekvačiam situacijos supratimui, tačiau bet kokiu atveju išlieka atvira dialogui.

Kad reikia geresnio situacijos supratimo liudija ir tai, kad trečiadienį Egipte prasidėjusiame antrajame Arabų ekonominiame viršūnių susitikime, kuriame dalyvauti buvo pakviesti 22 Arabų lygai priklausančių šalių lyderiai, Egipto siūlymu pareikšta, jog arabų pasaulio lyderiai „visiškai atmeta kai kurių valstybių ir užsienio jėgų bandymus kištis į arabų (šalių) reikalus vardan mažumų apsaugos. (...) tai rodo teroristinių aktų prigimties nepakankamą supratimą ir žalingą regiono tautų istorijos ignoravimą“. Arabų valstybių lyderiai, cituoja Libano dienraštis „The Daily Star“, priešinasi „bet kokiam bandymui kištis į arabų reikalus kokiu nors pretekstu arba naudoti įvykius islamo ir musulmonų įvaizdžio menkinimui arba gilinti sektantiškumą tarp musulmonų ir krikščionių“.

Šventasis Sostas, savo ruožtu, jau anksčiau buvo pareiškęs, jog neturėjo jokių intencijų kištis į Egipto vidaus reikalus. Šventojo Sosto nuncijus Egipte ir Arabų Lygoje arkivyskupas Michael Fitzgerald anglų ir arabų kalbomis paskelbė išsamų paaiškinimą apie popiežiaus Benedikto žodžius. Šiame paaiškinime atskiriami du momentai, kuriuos tarptautinė žiniasklaida, taip pat ir arabų pasaulyje, nekorektiškai suplakė į vieną. Sausio 1 dienos pasisakyme Benediktas XVI, turėdamas galvoje religijos laisvę, pabrėžė, kad prieš religinę diskriminaciją turėtų įsipareigoti visų valstybių lyderiai. Sausio 2 dieną popiežius išreiškė savo solidarumą ir užuojautą teroro akto Aleksandrijoje aukų artimiesiems. Žiniasklaidoje šie du skirtingi savo turiniu ir kontekstu pasisakymai buvo pateikti kaip vienas, interpretuojant, kad popiežius prašo kitas valstybes apginti krikščionis Egipte, tarsi pati Egipto valstybė to padaryti negalėtų.

Kita vertus, kalbant apie diskriminaciją, nepaneigiama ir tai, kad Artimųjų Rytų šalyse religijos laisvės suvaržymų ne musulmonams yra itin daug. (rk)