Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Johnas Dalli apgailestauja dėl „Europos
dienoraščio“ mokykloms
Jau kelinti metai įvairiomis kalbomis, taip pat ir lietuviškai, Europos Komisija išspausdina
„Europos dienoraštį“ mokykloms, kuriame mokiniams populiariai ir paprastai pristatomi
įvairūs Europos Sąjungos aspektai ir veikla. Mokytojai gali naudotis šiuo dienoraščiu
kaip didaktine medžiaga.
Kaip rašoma Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos
komisaro interneto svetainėje, 2010 metų gegužės/birželio mėnesiais 3,275 milijono
egzempliorių buvo išdalinta visose Europos Sąjungos šalyse, 21 000 mokyklų. Lietuvoje
šiuos nemokamus dienoraščius užsisakė apie 700 mokyklų.
Tačiau prieš kurį laiką
britų ir kitų šalių žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie štai tokį akibrokštą:
dienoraštyje, tarp daugybės kitų faktų apie ES, minimos nacionalinės šventės, o greta
jų paminėtos ir svarbiausios įvairių religijų šventės. Minimos žydams, induistams,
sikhams svarbios dienos, musulmonams svarbaus ramadano mėnesio pradžia. Tačiau nutylima
apie dienas, kurios svarbios didžiausiai Europos religijai: Kalėdos ir Velykos, nekalbant
jau apie mažesnes šventes, kaip Žolinė. Užtai minimos šv. Valentino ir Helovyno dienos.
Kaip pastebi britų dienraštis „The Telegraph“, dienoraštyje Kalėdų dieną puikuojasi
ne itin originalus įrašas apie tai, jog „tiktas draugas yra tas, kuris dalijasi jūsų
rūpesčiais ir padvigubina jūsų džiaugsmą“. Iš šio užrašo negalima suprasti, kad tai
kuo nors išskirtinė diena. Prancūzų dienraštis „Le Figaro“ rašo, jog gruodžio 24,
Kūčių dieną, galima susipažinti su štai tokia įdomybe: „pirmoji vieša Kalėdų eglė
buvo pastatyta Talino (Estijos sostinės) centrinėje aikštėje 1441 metais“.
Europos
sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaro atstovo spaudai Frédéric Vincent paaiškinimas
skamba mažai įtikinamai ir naiviai. Pasak jo, dienoraščio rengėjai rėmėsi prielaida,
kad visi vaikai europiečiai žino apie Kalėdas, todėl nereikėję jų paminėti atskirai.
Vokiečių
konservatorių politikas Martin Kastler buvo daug griežtesnis. Pasak jo, krikščioniškų
švenčių ignoravimas Europos dienoraštyje nėra netyčinis atsitiktinumas, klaida. Jis
priskirtinas ateizmui Europos Sąjungos aparate. Tačiau pasak kitų, tai iškreipto „politinio
korektiškumo“ pasireiškimas, manant, kad vienų religinių švenčių paminėjimas gali
„diskriminuoti“ ar „užgauti“ kitų religijų išpažinėjus, žinoma, tuo pat metu pamokant,
kad tolerancija, kurios visi turėtų laikytis, yra „skirtingumų priėmimas“.
Kritines
pastabas dėl „Europos dienoraščio“ pareiškė Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos politikai.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Laurent Wauquiez pareiškė, jog šis užmiršimas
yra iliustracija Europos, kuri nepriima savo krikščioniškų šaknų ir taip darydama
save neigia, paneigia savo tapatybę. Neturime gėdytis varpinių Europoje. Europa nėra
abstrakti bendruomenė, tai vertybių bendruomenė, su savo istorijos didžiomis datomis
ir veikėjais. Niekas neverčia minėti religinių švenčių, tačiau jei jau tą daryti –
tai daryti nuosekliai.
Krikščioniškoms organizacijoms, politikams išreiškus
nemalonią nuostabą, Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Johnas Dalli,
kurio vadovaujamas biuras rūpinosi dienoraščio leidimu, paskelbė komunikatą, kuriame
rašoma: „Dabartinėje Europos dienoraščio versijoje įtraukti su kultūra ir istorija
susiję religiniai įvykiai ir specialios dienos. Mano dėmesin pateko tai, kad dabartinis
Dienoraščio leidimas neužsimena apie tokias religines atostogas ir įvykius kaip Kalėdos,
kurios yra Europos paveldas. Aš labai apgailestauju dėl tokio nenuoseklumo ir nedelsdamas
imsiuosi veiksmų“.
Komisaro interneto svetainėje priduriama, kad visoms mokykloms
bus pasiųstas lapas su pakoreguotu švenčių sąrašu ir klaida bus ištaisyta. (rk)