Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (8): „Gaudium et spes“

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Diskusijos apie dabartinį Bažnyčios gyvenimą metu vienas kunigas pareiškė: „Mums visiškai pakaktų Evangelijos ir Gaudium et spes“. Netolimoje praeityje neretai tekdavo girdėti ir kitokia nuomonę: kad Pastoracinė konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje yra pernelyg optimistiška ir netgi naivi.

Josephas Ratzingeris yra pasakęs, kad kartu su Gaudium et spes tekstu visada reikia turėti ir „Kristaus sekimą“ – mažąją knygytę, atspindinčią viduramžių vienuolių tradiciją. „Solidarumo su pasauliu“ dvasingumą visada turi lydėti „bėgimo iš pasaulio“ dvasingumas. Reikia surasti pusiausvyrą tarp rūpinimosi pasaulio reikalais ir amžinojo gyvenimo troškimo. „Tarp krikščioniui svarbiausių dalykų, - tvirtina Ratzingeris, - turi būti sugebėjimas atsispirti mus supančios kultūros tendencijoms, atsisakyti tam tikro posusirinkiminio euforinio solidarumo“.

Jei Gaudium et spes skaitome be išankstinių ideologinių nuostatų, matome, kad tai labai subalansuotas dokumentas. Susirinkimo pateikta žmogaus ir pasaulio gyvenimo analizė šiandien galbūt yra aktualesnė, negu buvo prieš 45 metus. Susirinkimo tėvai sako: „dabartinis pasaulis pasirodo esąs ir galingas, ir kartu silpnas, pajėgus veikti ir kilniai, ir niekšingai [...] žmogus įsisąmonina, jog jis pats privalo teisingai panaudoti savo sukeltas jėgas, kurios gali ir jį pavergti, ir jam tarnauti“ (n. 9). Apie čia paminėtas grėsmes neseniai labai dramatiškai išsitarė ir Benediktas XVI, sakydamas, kad „mūsų planetos ateičiai gresia pavojus“. Tokią diagnozę galima nustatyti tik labai giliai širdyje keliamais klausimais.

Ieškančiuosius atsakymų į šiuo klausimus, Susirinkimas kviečia skaityti laiko ženklus kartu su visais geros valios žmonėmis. Šitaip mes rasime tą patį atsakymą, kuris mums jau duotas Jėzuje Kristuje, nes jis yra „visos žmonių istorijos raktas, centras ir tikslas“ (n. 10).