Jonas Paulius II - Lietuvą karštai mylėjęs Popiežius
Į Bažnyčios palaimintuosius iškeliamas mūsų epochos popiežius, žmogus, kurį dar daug
žmonių prisimena gyvą; yra daug gyvų su juo gyvenusių, dirbusių, bendradarbiavusių
asmenų; daug lietuvių yra matę Joną Paulių II iš arti, girdėję kalbantį, dažnai lietuviškai
sveikinantį audiencijose aplankiusius maldininkus iš Lietuvos ir įvairių sukakčių
progomis.
Garbingasis Dievo tarnas Jonas Paulius II, kuris po kelių mėnesių
bus iškeltas į Altorių garbę, yra pirmasis Lietuvoje lankęsis popiežius, pirmasis
iš Apaštalo Petro įpėdinių Romos Soste ypatingai karštai liudijęs Lietuvos Bažnyčiai,
lietuvių tautai, į pasaulio valstybių šeimą prieš du dešimtmečius sugrįžusiai Lietuvos
valstybei, jos atstovams, savo asmenišką bičiulystę ir Šventojo Sosto solidarų artumą,
kaip sunkiaisiais Lietuvos okupacijos ir nelengvaisiais laisvėjimo metais, taip ir
po valstybės atkūrimo.
Būsimo palaimintojo pontifikato metu, jo paties iniciatyva,
Romoje, kaip ir Lietuvoje, vyko Lietuvai, jos Bažnyčiai, reikšmingi įvykiai, tarp
kurių paminėsime tik pačius svarbiausius: pirmasis pasveikinimas lietuviškai pontifikato
inauguracijoje 1978 m. („Brangūs lietuviai, būkite laimingi ir ištikimi Kristui!“),
Šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos aplankymas Romoje 1979 m., Šv. Kazimiero mirties
400 m jubiliejaus minėjimas Vatikane 1984 m., Apaštališkasis laiškas Lietuvos Krikšto
600 metų jubiliejaus proga, šio jubiliejaus šventimas ir arkivyskupo Jurgio Matulaičio
beatifikacija Romoje 1987 m., Kaišiadorių vyskupo Vincento Sladkevičiaus paskyrimas
kardinolu 1988 m., antras Šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos aplankymas Romoje 1990
m., Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos niekuomet nenutrūkusių diplomatinių ryšių atnaujinimas
1991 m., dviejų bažnytinių provincijų – Vilniaus ir Kauno - įkūrimas 1991 m., istorinė
Apaštališkoji kelionė į Lietuvą 1993 metais, Lietuvos jaunimo teletiltas „Kryžių kalnas-Loretas“
(Italijoje) 1995 metais, Šiaulių vyskupijos įkūrimas 1997 m., įsigaliojusios trys
Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatinės sutartys 2000 metais, Vilniaus arkivyskupo
Audrio Juozo Bačkio paskyrimas kardinolu 2001 m., be to, sunkiai suskaičiuojamos kalbos
lietuviams ir sveikinimai lietuvių kalba; nuolatinės dvasinės kelionės į garsias Marijos
šventoves Lietuvoje; nenutrūkstanti jo malda už Lietuvą, kuriai, pontifikato pačioje
pradžioje prisipažino atidavęs „pusę savo širdies“.
Viena iš simboliškiausių
Jono Pauliaus II pontifikato ikonų tapo Kryžių kalne besimeldžiančio popiežiaus atvaizdas,
plačiai visame pasaulyje paplitęs ir iki mūsų dienų iliustruojantis jo asmeninį susitapatinimą
su Nukryžiuoto atpirkėjo kančia ir auka. 1990 m. liepos 1 d. lankydamasis Popiežiškojoje
šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje Jonas Paulius II Mišių homilijoje apmąstė
Lietuvai lemtingų 1990 metų įvykius Kryžiaus slėpinio šviesoje, be kita ko, žavėdamasis
Lietuvos Kryžių kalnu, kurio dar nebuvo matęs. Jonas Paulius II tą kartą pažymėjo,
kad „tauta, kuri taip ištvermingai ir karštai rengia maldos keliones į tą
kalvą ir stato vis naujus kryžius, yra tauta, kuri tiki į gyvenimą! „Laiminga
tauta, kuri Tave garbinti moka džiaugsmingai, Tavo veido šviesos apšviesta ji gyvena““
(Ps 88, 16).
Popiežius Jonas Paulius II dvasiškai užtarė Lietuvos vyskupų
ir tikinčiųjų tomis dienomis keltus prašymus Vilniaus katedroje aukotose Mišiose ir
maldavo Nukryžiuotąjį Jėzų, kad „sutrumpintų sunkaus bandymo dienas, kurias
tikinti lietuvių tauta dar tebeturi kentėti. Viešpats tesuteikia jai šią malonę, užtikrindamas
Kryžiaus pergalę.“
Po kelerių metų, 1993, išvykdamas
iš Kryžių kalno Jonas Paulius II dėkojo lietuvių tautai už unikalų kryžių, pastatyta
Kryžių kalne 1981 m. po pasikėsinimo į jį. „Kaip tas kryžius čia pasilieka,
taip telieka su jumis popiežiaus malda. Kartu su juo telieka jūsų malda už popiežių,
kuris šiandien patyrė didelę malonę, aplankydamas šią šventą vietą.“ (sk)