Jonas Paulius II ir 1991 m. sausio 13 d. įvykiai Lietuvoje
Tragiškų 1991 sausio 13-osios įvykių Vilniuje išvakarėse popiežius Jonas Paulius II
viešai išreiškė savo gilų susirūpinimą Lietuvoje kylančia įtampa telegramoje Lietuvos
Vyskupų Konferencijos pirmininkui ir Kauno arkivyskupui kardinolui Vincentui Sladkevičiui.
Penktadienį, sausio 11 d. pasiųstos telegramos tekstą Vatikano dienraštis „L’Osservatore
Romano“ paskelbė sausio 12 d. pirmame puslapyje.
Jono Pauliaus II telegramoje
buvo rašoma:
„Šiuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus,
per Jūsų Eminenciją noriu dar kartą išreikšti savo solidarumą
brangiajai lietuvių tautai jos kančios ir nerimo valandą.
Karštai tikiuosi,
kad praeities patirtis visus paskatins ištvermingai ir kantriai tarpusavio
pagarba ir susipratimu besiremiančiu dialogo keliu teisingai išspręsti dabartinį įtempimą
sukeliančias problemas.
Pavedu Gailestingumo Motinai šį karštą
troškimą, kylantį iš rūpesčio kupinos mano širdies gelmių, drauge
meldžiu Visagalį Dievą laiminti kilniąją lietuvių
tautą ir jos ganytojus“.
1991 m. sausio 13 d., Bažnyčioje buvo minima
nepaprasta Maldų už taiką diena. Maldų tikslas bus atitolinti Persų Įlankoje grėsusio
naujo (pirmojo) karo pavojų. Šia tema kalbėjo Jonas Paulius II per įprastinį sekmadienio
„Viešpaties Angelo“ maldos susitikimą Šv. Petro aikštėje.
Karštai melsdamas
pasaulio valstybių vadovus siekti taikingų sprendimų, kurie leistų žmonijai išvengti
naujo karo tragiškos patirties ir šiuos maldavimus pavedęs Dievo galiai ir gailestingumui
bei Marijos, Taikos Karalienės užtarimui, popiežius atkreipė dėmesį į grupę asmenų,
Šv. Petro aikštėje iškėlusią Lietuvos trispalvę ir transparantą su Lietuvos vardu.
Tai buvo grupė Romos lietuvių, kurie po vyskupo Antano Deksnio Vatikano radijo koplyčioje
aukotų sekmadienio Mišių, kurių metu buvo melstasi už sausio 13-osios aukas, ėjo į
Šv. Petro aikštę melstis popiežiaus intencija.
Popiežius po Maldų už taiką
dienai skirtos kalbos sukalbėjo Vidudienio maldą, suteikė Apaštališkąjį palaiminimą
ir tuoj po to trumpai pasveikino lietuvius. Popiežius itališkai sakė:
„Matydamas
grupę lietuvių, noriu lietuvių tautą užtikrinti, kad su ja kenčiu ir meldžiuosi“.
Neseniai
per susitikimą Vilniuje su Apaštališkuoju nuncijumi arkivyskupu Luigi Bonazzi prisimindama
šiuos popiežius Jono Pauliaus II pareiškimus, Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė
pažymėjo, kad popiežiaus žodžiai anuomet „skambėjo kaip naujas laisvės ir vilties
gūsis, kuris įkvėpė atsilaikyti ir taikiai stoti prieš sovietinės kariuomenės tankus,
kuris įkvėpė tolesnei kovai už savo ir kitų tautų laisvę.“
Paminėtieji du
Jono Pauliaus II pasisakymai prieš ir po tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių
nebuvo vieninteliai, kuriais jis tomis dienomis liudijo tikrai neeilinį rūpestį Lietuvos
ir jos gyventojų padėtimi.
1991 sausio 12 dieną Apaštališkuosiuose rūmuose
vyko Naujametinis popiežiaus susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu
korpusu. Popiežius Jonas Paulius II, kreipdamasis į diplomatinį korpusą, paminėjo
Europos vidurio rytų ir pietryčių kraštų pasiekimus, išsikovotą laisvę ir iškilusias
naujas problemas. Jonas Paulius II tąsyk sakė:
„Susirūpinę sekam politines
permainas Vidurio ir Rytų Europos kraštuose, įskaitant Albaniją. Tų kraštų visuomeninį
gyvenimą ženklina neraminanti įtampa ir didelį lūkesčiai. Turiu mintyse Baltijos šalis,
ypač man brangią Lietuvą. (...) Jei 1990 metai buvo laisvės metai, 1991
tebūna solidarumo metais“, sakė iš 125 kraštų misijų vadovų (dabar
jų yra 178) susidedančiam diplomatiniam korpusui Jonas Paulius II, drauge reikšdamas
viltį, jog Europos žemynas atras savo vertę ir tapatybę, solidariai padės laisvėjančioms
tautos likti ištikimoms savo tradicijoms, išsaugoti savo paveldą, per dialogą ir derybas
siekti naujų sprendimų. (sk)