Popiežiaus bendroji audiencija. Didžiosios krikščionės: Kotryna Genujietė

Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje, skirtoje didžiosioms krikščionėms, šį kartą popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie penkioliktojo amžiaus antroje pusėje ir šešioliktojo pradžioje Italijoje gyvenusią šventąją Kotryną Genujietę, išgarsėjusią savo raštais apie skaistyklą.

Kotryna gimė Genujoje 1447 metais. Vaikystėje neteko tėvo, tačiau motina našlė sugebėjo visiems vaikams suteikti neblogą išsilavinimą ir solidų auklėjimą. Dvi vyresnės seserys tapo vienuolėmis. Sulaukusi šešiolikos metų Kotryna ištekėjo už buvusio kariškio ir pirklio, grįžusio į Genują iš Artimųjų Rytų. Santuokinis gyvenimas nebuvo laimingas. Kaltas dėl to buvo ir vyro charakteris, ir Kotrynos nesugebėjimas priprasti prie pasiturinčių miestiečių gyvenimo papročių. Po dešimties gyvenimo santuokoje metų Kotryna jautėsi pavargusi ir nusivylusi. Ir kaip tik tuo metu jai teko išgyventi patirtį, kuri radikaliai pakeitė jos gyvenimą.

Tai įvyko 1473 metų kovo 20 dieną. Nuėjusi į bažnyčią išpažinties, Kotryna staiga pajuto, kad jos širdį degina Dievo meilė. Prieš akis atsivėrė josios pačios nuodėmės, klaidos, trūkumai ir silpnybės, o taip pat begalinis Dievo gerumas. MMistinė patirtis buvo tokia stipri, kad Kotryna apalpo. Šis išgyvenimas paskatino apsisprendimą, nulėmusį visą vėlesnį jos gyvenimą. Atgavusi sąmonę dar ten pat Genujos bažnyčioje Kotryna tarė: „Niekados daugiau pasaulio reikalų; niekados daugiau nuodėmių“. Užmiršusi išpažintį, parbėgo greit namo, užsidarė savo kambarėlyje ir gailiai pravirko dėl savo nuodėmių. Beraudant jai pasirodė Jėzus, nešantis kryžių. Kotryna suprato, jog prasideda jos apsivalymo kelias. Po kelių dienų jinai grįžo į bažnyčią, nuoširdžiai atliko išpažintį ir pasiryžo visą gyvenimą tarnauti nuodėmes naikinančiai Dievo meilei.

Jos dvasinis gyvenimas nuolat intensyvėjo, kol pasiekė mistinės patirties aukštumas, Bažnyčios mokytojų vadinamas „via unitiva“ vardu. Kotryna nelabai norėjo kitiems pasakoti apie savo išgyvenimus. Tačiau vėliau, įtikinta, kad josios patirtis gali būti naudinga ir kietiems žmonėms, siekiantiems vienybės su Dievu, visus savo išgyvenimus aprašė. Šitaip atsirado Traktatas apie skaistyklą bei „Sielos ir kūno dialogas“. Gilūs dvasiniai išgyvenimai Kotrynai netrukdė būti labai veiklia artimo meilės liudytoja. Iš pradžių pati, o paskui ir vis gausėjančio būrio sekėjų padedama, jinai nuolankiai ir rūpestingai tarnavo Genujos Pammatone ligoninėje slaugomiems žmonėms. Taipogi ir Kotrynos vyras atsivertė, tapo pranciškonu tretininku ir ėmė talkinti ligonius slaugančiai žmonai. Kotryna Genujietė mirė 1510 metų rugsėjo 10 dieną, palikdama mistinės Dievo gerumo patirties ir karštos artimo meilės liudijimą.

Pristatęs šventosios Kotrynos Genujietės gyvenimą ir darbus, katechezės pabaigoje popiežius atkreipė dėmesį į josios raštuose Bažnyčiai paliktą skaistyklos viziją. Mistiniuose išgyvenimuose Kotrynai nebuvo duota regėti skaistyklą ir joje atgailaujančias sielas. Josios patirtyje skaistykla nesiejama su jokia konkrečia vieta. Ir tai yra gana nauja požiūris, nes tais laikais skaistykla buvo suvokiama kaip „vieta“, esanti kažkur po žeme. Taip pat ir skaityklos ugnį Kotryna savo mistiniuose išgyvenimuose suvokė ne kaip išorinę, bet kaip vidinę. Šventoji Kotryna kalba apie sielos apsivalymo kelią, kuris veda per didžiulį vidinį skausmą suvokus kaip labai mūsų nuodėmės žeidžia begalinę Dievo meilę. (jm)