Referendumas dėl pietų Sudano atsiskyrimo

Sausio 9 dieną, pietų Sudane, vyksta referendumas, kuriame turi dalyvauti apie keturis milijonus balso teisę turinčių asmenų ir kurio rezultatai nulems ar Afrikos kontinente atsiras dar viena valstybė. Mažai abejojančių, kad taip neatsitiks. Žurnalistai ir įvairūs stebėtojai praneša apie džiaugsmą ir entuziazmą pietų Sudane.

Sudanas yra milžiniška valstybė, užimanti pustrečio milijono kvadratinių kilometrų plotą, tačiau turinti santykinai nedaug gyventojų, apie 42 milijonus. Jei pietų Sudanas taps savarankiška valstybe, tai bus maždaug Prancūzijos dydžio kraštas su 8 milijonais gyventojų.

Sudanas nepriklausomybę nuo Egipto ir Didžiosios Britanijos įgijo 1956 metais. Tačiau jau metus prieš tai prasidėjo pilietinis karas tarp šiaurės ir pietų, kurie skyrėsi etnine ir religine sudėtimi. Šiaurė yra labiau arabiška ir musulmoniška, pietuose daugiau gyvena juodaodžiai krikščionys ir tradicinių religijų išpažinėjai.

Pirmasis pilietinis karas baigėsi 1972 metais. Antrasis prasidėjo 1982 ir baigėsi 2005 metais. Šie karai kainavo daugybę gyvybių ir kančių, tačiau šaliai nepavyko rasti vienybės ir pusiausvyros. Todėl valstybės sukūrimas daugeliui pietų Sudano gyventojų atrodo kaip išsilaisvinimas iš šiaurės primetamo režimo. Tame tarpe – ir iš islamo religinės šariato teisės.

Tačiau būtent tai kelia Sudano katalikų vyskupų susirūpinimą: kas bus su tais krikščionimis, katalikais, protestantais ir koptais ortodoksais, kurie liks šiaurės Sudane? Ar jie netaps, pasak El Obeid vyskupo Macram Max Gassis, diskriminuojamais antrarūšiais piliečiais? Šis vyskupas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl artimos ateities problemų. Dabar į pietų Sudaną su entuziazmu ir viltimi traukia tūkstančiai žmonių, kurie buvo pabėgę nuo konfliktų. Bet jie atvyksta į tuščią vietą: regione trūksta darbo, mokyklų, ligoninių, kartais net vandens. (rk)