Kardinolas Scola. Islame vyksta idėjų kova

Po teroro akto Aleksandrijoje prieš koptų ortodoksų bendruomenę kilo daug diskusijų ir pareiškimų apie religijos laisvę, apie krikščionių ir musulmonų santykius ne tik Egipte, bet ir kitose islamo šalyse. Daug komentarų susilaukė popiežiaus Benedikto XVI solidarumo žodžiai aukų artimiesiems ir kvietimas pasauliui reaguoti kenčiant krikščionims, kuriuos Kairo Al Azhar universiteto didysis imamas Ahmed al Tayyeb, itin svarbi figūra musulmonų sunitų pasaulyje, interpretavo kaip kišimąsi į Egipto vidaus reikalus.

Šis nesusipratimas, rodos, kilo ir dėl ne visai teisingų žiniasklaidos pranešimų apie popiežiaus žodžių prasmę. Vis dėlto, kad neliktų neaiškumų, Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Egipte arkivyskupas Michael Fitzgerald parengė paaiškinamąją notą, kuri buvo išspausdinta arabų kalba Egipto dienraščiuose. Joje rašoma, jog Šventasis Tėvas pažymėjo, kad ataka prieš krikščionis paliečia visą Egipto visuomenę ir kviečiama neatsakyti į teroro aktą su prievarta. Popiežius neketino kištis į vienos valstybės vidaus reikalus, tačiau kviečia visus – asmenis ir vyriausybes – gerbti skirtingus religinius įsitikinimus ir praktikas.

Italų dienraščiui „Corriere della Sera“ didysis imamas Al Tayyeb komentavo, jog savo pareiškimu norėjęs užkirsti kelią neigiamai politinei reakcijai Egipte ir kitose musulmonų šalyse. O kalbėdamas apie religijos laisvę, sakė esąs įsitikinęs, jog ji yra dieviškas įstatymas, nes „Dievas sukūrė žmogų laisvą pasirinkti ir nuspręsti pagal savo sąžinę“. Dėl to nėra mūsų, Dievo kūrinių, prievolė visiems broliams priverstinai primesti vieną religiją. Taip elgiantis būtų pažeidžiamas dieviškas įstatymas.

Savo ruožtu Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, kuris jau daug metų domisi dialogu su musulmonų pasauliu, apie religijos laisvę islame ir didžiojo imamo žodžius šia tema atsiliepė taip: „musulmonų pasaulyje, greta ginklų, kuriuos visi mato, vyksta kova dėl idėjų: klystų tas, kuris manytų, jog niekas jame nejuda“.

Tame pat interviu italų dienraščiui didysis imamas Al Tayyeb užsiminė, kad popiežius Benediktas XVI, visame pasaulyje žinomas moralinis autoritetas, galėtų pasiųsti žinią islamo pasauliui. Ši žinia, kuri atstatytų pasitikėjimo tiltus ir išsklaidytų nesusipratimų priežastis, anot musulmono dvasininko, būtų gera iniciatyva.

Į tai replikuodamas kardinolas Scola sakė, pirmiausia reikia konstatuoti, kad krikščioniškas ir musulmoniškas pasaulis vienas apie kitą labai mažai žino. Tai įrodo tas faktas, kad joks praktikuojantis krikščionis neatpažintų kaip savo tikėjimo tokios jo sampratos, kokia yra paplitusi tarp musulmonų. Ir atvirkščiai. Dar kita iliustracija: daug kas Vakaruose jaučiasi puolamas islamo. Tačiau Rytuose daug kas mano, kad Vakarai puola islamą. Prie tokių nuomonių prisideda ir žiniasklaida.

Komentuodamas faktą, kad prie Aleksandrijos koptų ortodoksų bažnyčios save susprogdinęs savižudis veikė islamo vardu ir turbūt manėsi nusipelnąs garbingo kankinio vardo, kardinolas Scola pažymėjo, kad, jo akimis, tarp kankinio ir savižudžio teroristo yra esminis skirtumas. Kankinys yra tas, kuris atiduodamas savo gyvybę tai daro ir už savo persekiotoją. Tokiu būdu kankinio išankstinis atleidimas nugali nepateisinamą blogį. Tuo tarpu savižudis teroristas pasiruošęs mirti ir sunaikinti kitus. Šiame jo elgesyje yra vidinis blogis, kuris paneigia žmogiškumą.

Bet kokią teroro akto Aleksandrijoje vertę paneigė aukšti musulmonų dvasininkai: ne kartą Al Azhar didysis imamas, taip pat Egipto didysis muftijus Ali Gomaa. Sausio 7 dienos, penktadienio pamoksle, Saudo Arabijos, kuri laikoma sunitų islamo tvirtove, didysis Pranašo mečetės Medinoje imamas šeichas Salah Badr teroro aktą pavadino neteisingumo ir prievartos veiksmu, priešingu islamo principams, neigiančiu tolerancijos ir taikaus sambūvio vertybes. (rk)