Popiežiaus bendroji audiencija. Kalėdos – Velykų slėpinio pradžia
Trečiadienio rytą popiežius Benediktas XVI pirmą kartą naujais metais susitiko su
maldininkais, atvykusiais į įprastinę trečiadienio bendrąją audienciją. Dar kartą
palinkėjęs, kad laiko ir istorijos Viešpats lydėtų kiekvieną mūsų žingsnį ir apdovanotų
mus gausiomis malonėmis, Šventasis Tėvas sakė, kad Kalėdos mus žavi ir džiugina pirmiausia
dėl to, kad Jėzaus gimime mes įžvelgiame savo lūkesčių ir troškimų išsipildymą. Konsumizmas
mus gali išblaškyti ir atitolinti nuo šio vidinio ilgesio, tačiau jei širdyje trokštame
priimti Kūdikį, atnešantį mums Dievo naujieną, ateinantį suteikti mums gyvenimo pilnatvę,
tuomet net ir kalėdiniai papuošalai gali atspindėti tą šviesą, kurią įžiebė Dievo
įsikūnijimas.
Šių šventų dienų liturgijoje mes išgyvenome slėpiningą bet realų
Dievo Sūnaus atėjimą į pasaulį ir mus dar kartą nušvietė šio nepaprasto įvykio spindesys,
- kalbėjo popiežius maldininkams. Vatikano II Susirinkimas konstitucijoje apie šventąją
liturgiją pabrėžia, kad Kristaus nuveiktas išganymo darbas, Šventosios Dvasios dėka,
pratęsiamas Bažnyčioje celebruojamuose šventuosiuose slėpiniuose. Jau Senajame Testamente
Dievo veikimas ir artumas buvo išreiškiamas įvairiais ženklais. Tačiau Dievo Įsikūnijimo
akimirką įvyko tai, ko nebuvo įmanoma įsivaizduoti: radikaliai pasikeitė mūsų bendravimas
su Dievu, kūnas tapo išganymo įrankiu. „Žodis tapo kūnu“. Taigi Kalėdos jau yra Velykų
slėpinio ir sakramento pradžia. Jau Marijos įsčiose Jėzus pradeda savo auką, kurios
kulminacija bus jo kančia, mirtis ir prisikėlimas. Kalėdų naktis labai artimai susijusi
su Velyknakčiu. Šia prasme, prakartėlės lankymas mus veda link Eucharistijos adoravimo,
kur sutinkame tikroviškai su mumis esantį nukryžiuotą ir prisikėlusį gyvąjį Kristų.
Tad kalėdinio meto liturgija, bylojanti apie Kristaus – Įsikūnijusio Žodžio apsireiškimą,
turi ir eschatologinę prasmę, nukreiptą į laikų pabaigą.
Reikia išvaduoti Kalėdų
laikotarpį iš sentimentalumo ir moralizavimo, - sakė popiežius. Kalėdos – tai ne tik
kvietimas sekti Viešpaties nusižeminimo ir nuolankumo pavyzdžiu, net tik raginiams
džiaugtis jo gerumu ir palankumu žmonėms, bet visų pirma kvietimas leisti, kad mus
radikaliai perkeistų Tasai, kuris priėmė žmogaus kūną.
Brangūs bičiuliai, -
sakė popiežius, - intensyviai išgyvenkime Kalėdų metą. Pagarbinę Dievo Sūnų tapusį
žmogumi ir paguldytą ėdžiose, eikime prie aukos altoriaus, kur Kristus, iš dangaus
nužengusi Gyvoji Duona, duoda mums save patį kaip maistą amžinajam gyvenimui. Tai
ką matėme savo akimis ant Žodžio ir Gyvenimo Duonos stalo, ką kontempliavome, ką lietėme
savo rankomis, džiugiai skelbkime pasauliui ir liudykime visus savo gyvenimu, - sakė
popiežius ir baigdamas katechezę dar kartą visiems palinkėjo laimingų naujų metų ir
džiugios Viešpaties Apsireiškimo šventės, kurią Bažnyčia švenčia sausio 6 dieną. (jm)