Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (6): „Lumen gentium“

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

Dažnai girdime kalbant: Bažnyčią ką nors padarė; Bažnyčią ko nors nepadarė; Bažnyčia turėtų ką nors daryti. Ką mes turime galvoje sakydami „Bažnyčia“? Ieškodami atsakymo į šį klausimą negalime neatsiversti Vatikano II Susirinkimo konstitucijos „Lumen gentium“.

Pagrindinė šiandienio kalbėjimo apie Bažnyčia bėda yra ta, kad kalbantieji dažnai ją pažįsta tik iš išorės. Tad jie ir kalba apie savo padrikus įspūdžius, o ne apie tą tikrovę, kurioje vyrai ir moterys sudaro vieną kūną, vadinamą Bažnyčia.

Susirinkimo metu dažnai skambėjo klausimas: Bažnyčia, kaip tu save suvoki? Atsakydama, Susirinkimo dokumentuose Bažnyčia save pristato kaip Dievo Tautą, Kristaus Kūną ir Šventosios Dvasios buveinę. Vadinasi, mes esme Bažnyčia ne dėl to, kad norime priklausyti tarptautinei organizacijai, turinčiai savo vadovą Romoje, bet dėl to, kad Šventoji Dvasia mus subūrė į bendruomenę, kurią palaiko trys svarbiausi dalykai: Dievo žodis, sakramentai ir artimo meilės darbai. Tad kas nori kalbėti apie Bažnyčią, negali nekreipti dėmesio į šituos bažnytinės savivokos elementus, net jei jis pats, būdamas netikintis, jų nepripažįsta.

Benediktas XVI savo naujausioje knygoje tvirtina, kad Bažnyčia nėra „interesų grupė“ ir kad jos veiklos tikslas nėra „sukurti produktą ir sėkmingai jį parduoti“. Bažnyčia siekia, „kad visoms tautoms ir kultūroms priklausančių laisvų žmonių bendruomenę sietų labai artimas ryšys su Dievu“.

Tad kai sakome „Bažnyčia“, neturime galvoti tik apie popiežių ir kunigus. Susirinkimas atgaivino įsitikinimą, jog visa Dievo tauta yra pašaukta pranašiškai, kunigiškai ir karališkai tarnystei, kad visi yra kviečiami į šventumą. Tad prieš sakydami ką nors apie Bažnyčią, pirmiausia paklauskime savęs pačių: Mūsų laikysena Bažnyčią daro geresnę ar blogesnę?