Jeruzalės lotynų patriarchas Twal Bernelių Mišiose linkėjo, kad Jeruzalė taptų tautų ir religijų taikaus sambūvio pavyzdžiu visam pasauliui

Į Betliejų Kalėdoms atvyko rekordinis piligrimų ir turistų skaičius. Daugelį Jėzaus gimtinės lankytojų suviliojo sąlyginai rami politinė atmosfera ir švelnūs orai. Šiemet bent 90 tūkstančių keliautojų atvyko praleisti Kalėdas į Šventąją Žemę. Tai 20 tūkstančių lankytojų daugiau nei praėjusiais metais. Pasak Betliejaus mero Victoro Batarseho, tai itin džiuginanti žinia, nes Betliejaus gyventojams palestiniečiams, kurių dauguma yra musulmonai, religinis turizmas yra tapęs svarbiausiu pragyvenimo šaliniu.

Daug Betliejaus lankytojų yra ne iš tolimo užsienio, o iš kitų Šventosios Žemės vietovių Palestinoje, Izraelyje ir Jordanijoje. Daugelis apsisprendė vykti į Betliejų sužinoję, jog švenčių laikotarpiui buvo supaprastintas įvažiavimas į Betliejų pro miestą supančios saugumo užtvaros kontrolės punktus. Be to, Izraelio valdžia parūpino specialų nuolatinį susisiekimą autobusais iš Jeruzalės į Betliejų. Kai kurie Bernelių Mišių piligrimai kelią nuo Jeruzalės iki Betliejaus (apie 12 km.) ir atgal naktį ėjo pėsčiomis.

Deja, šventinę nuotaiką sudrumstė žinia, jog autoavarijoje netoli Tiberiados ežero žuvo trys pranciškonės seserys vienuolės, su kitomis dviem vienuolėmis keliavusios į Betliejų, kur planavo dalyvauti Bernelių Mišiose. Viena iš žuvusiųjų buvo irakietė vienuolė iš Bagdado, ką tik pradėjusi piligriminę kelionę į Šventąją Žemę. Žuvo ją į Betliejų lydėjusios vienuolės italė ir maltietė. Buvo sužeistos automobilį vairavusi kita vienuolė italė ir jordanietė. Haifos ligoninėje gydomų seserų vienuolių būklė sunki, tačiau negresia pavojus gyvybei.

Betliejaus tikinčiųjų bendruomenės gyvenimui svarbiausios metų dienos Eucharistiją prie Jėzaus užgimimo bazilikos esančioje šv. Kotrynos bažnyčioje celebravo Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal. Kaip įprasta, Kalėdų proga patriarcho Mišiose dalyvavo Palestiniečių savivaldos prezidentas Abu Mazen, Betliejaus meras Victor Batarseh ir keturių Šventąsias vietas globojančių valstybių – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Belgijos konsulai.

Patriarchas homilijoje kvietė didžiąsias pasaulio religijas dialoguoti. Jėzaus gimimas yra kvietimas visiems iš naujo persvarstyti esmines žmonijos vertybes kaip taika ir svetingumas, žmogaus gyvybė ir kiekvieno individo gyvenimas. Patriarchas šešiomis kalbomis prašė viso pasaulio krikščionis melstis už Šventosios Žemės bei Artimųjų rytų regiono taiką.

Nepalikite mūsų vienų sunkią valandą. Melskitės už mus taip, kaip mes meldžiamės už jus, kalbėjo patriarchas Fouad Twal. Jis prašė gelbėti persekiojimus Irako krikščionis, smerkė prieš juos naudojamą smurtą. Lotynų apeigų bendruomenės Jeruzalėje patriarchas sakė, kad šių metų Kalėdų viltis yra ne tik, kad Jeruzalė būtų dviejų tautų sostinė, o kad būtų visam pasauliui trijų didžiųjų monoteistinių religijų susipratimo ir taikaus sambūvio pavyzdys.

Patriarchas dalijosi Vatikane spalio mėnesį vykusio Artimųjų rytų Vyskupų sinodo atgarsiais, priminė, kad Sinodas ypač kvietė giliau dialoguoti su broliais žydais ir musulmonais bei iškelti juos vienijančias bendrąsias vertybes. Anot patriarcho Fouad Twal, dialogas yra atsakymas į iššūkius, kuriuos kelia Dievo tautai gresiantis naujųjų laikų ateizmas ir fundamentalizmas.

Patriarcho vadovautose Mišiose buvo jautriai prisimintos šiaurės Izraelyje žuvusios trys vienuolės pranciškonės. Po Vidurnakčio Mišių Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal dalyvavo tradicinėje procesijoje iš šv. Kotrynos bažnyčios, kurioje celebravo Kalėdų nakties Mišias, į greta esančios Gimimo bazilikos grotą, kurioje, pagal tradiciją, gimė Jėzaus.

Prieš Mišias patriarchas Fouad Twal ir Šventosios Žemės kustodas t. Pierbattista Pizzaballa, dalyvaujant Palestiniečių prezidentui Abu Mazenui, pašventino Betliejaus aikštėje pastatytus naujus Piligrimų ir svečių namus. Prezidentas Abu Mazen naujųjų svečių namų inauguracinėje kalboje išreiškė viltį, kad 2011 metai bus taikos metai. Tuo pačiu jis reiškė viltį, kad bus galima paskelbti nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzalėje, saugiai ir taikiai sugyvenančią su Izraelio valstybe. (sk)