Kalėdų išvakarėse minime pirmuosius tėvus Adomą ir Ievą

„Palaimintas kūdikis, kurio dėka Adomas ir Ieva atgavo jaunystę“, - skelbia sirų apeigų kalėdinė liturgija. Nors paprastai, senojo Adomo ir naujojo Adomo - Kristaus sugretinimas būdingesnis ne Kalėdų, bet Velykų liturgijai, tačiau ne mažesnės svarbos įvykis žmonijos išganymo istorijoje yra ir Dievo Sūnaus gimimas, Kalėdos. Neatsitiktinai kai kurie liturginiai kalendoriai pirmuosius tėvus Adomą ir Ievą mini gruodžio 24-ąją, dieną prieš Kristus gimimo iškilmę.

Adomas yra pirmasis Dievo sukurtas žmogus. Ieva sukurta kaip Adomo gyvenimo draugė ir bendradarbė. Abu jie yra paties Dievo rankų kūrinys. Pasak Pradžios knygos, pirmieji tėvai buvo apdovanoti nemirtingumo dovana, kurią vėliau dėl savo neklusnumo Dievui prarado.

Kas buvo Adomas ir Ieva? Ir ar iš viso įmanoma, kad visa žmonija būtų prasidėjusi nuo vienos žmonių poros? Biblija nėra biologijos traktatas, bet jos skelbimo esmė yra žinia, kad pasaulis ir žmogus yra Dievo kūrinys. Iš Pradžios knygoje pateiktų dviejų žmogaus sukūrimo aprašymų taip pat aišku, kad vyrui ir moteriai lemta gyventi kartu, kad Dievas jiems skyrė ypatingą pašaukimą pratęsti žemėje žmonių giminę ir apdovanojo juodu savo malone.

Biblinė sukūrimo scena yra sulaukusi daugybės interpretacijų ir teologijos traktatų, įkvėpusi daugybę literatūros kūrinių ar netgi anekdotų. Štai kaip Talmudas, žydų tradicijoje susiformavęs Biblijos komentaras, aiškina faktą, kad moteris buvusi sukurta iš vyro šonkaulio. Jeigu moteris būtų sukurta iš vyro kojos, privalėtų jam tarnauti. Jei būtų sukurta iš vyro galvos, ji savo vyrui vadovautų. Bet Dievas ją sukūrė iš šonkaulio, kad ji visada būtų arti vyro širdies.

Adomas ir Ieva rimtai nusikalto. Jų neklusnumas visai žmonijai užtraukė gimtąją nuodėmę. Tačiau Šventasis Raštas, konstatuodamas gimtosios nuodėmės faktą, kaip nors ypatingai pirmųjų tėvų nesmerkia. Evangelistas Lukas pateikdamas Jėzaus genealogiją, jos pradžioje mini „Adomą, kuris buvo Dievo (sūnus)“ (Lk 3, 38). Velyknakčio liturgija kalba apie Kristaus nužengimą į pragarus ir išganymo žinios paskelbimą Adomui. Rytų ikonose dažnai vaizduojamas Jėzus iš pragarų išvedantis Adomą ir Ievą. Pasak Jeruzalėje pirmaisiais krikščionybės amžiais susiformavusios tradicijos, Adomas buvęs palaidotas po Kalvarijos kalva ir nukryžiuotojo Kristaus kraujas sunkdamasis per žemę palietė visų žmonių tėvo kaukolę.

Nors į oficialų Romos Bažnyčios kalendorių Adomas ir Ieva neįrašyti, tačiau tradiciškai jie minimi gruodžio 24-ąją, Pasaulio išganytojo, ateinančio nuplauti gimtosios nuodėmės, gimimo šventės išvakarėse. (jm)