Skiriamuosius raštus popiežiui įteikė naujasis Italijos ambasadorius prie Šventojo Sosto

Penktadienio rytą su popiežiumi Benediktu XVI susitiko naujasis Italijos ambasadorius Francesco Maria Greco ir įteikė skiriamuosius raštus. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Italijos sostinėje Romoje yra kita valstybė – Šventasis Sostas, su kuria Italija palaiko diplomatinius santykius ir turi savo ambasadą, kuri yra įsikūrusi ne Vatikane, bet Romoje, kaip ir kitų šalių ambasados prie Šventojo Sosto.

Sveikindamas ambasadorių popiežius savo kalboje nemažai dėmesio skyrė tam istoriniam kontekstui, kuriame susiformavo dabartiniai Italijos ir Šventojo Sosto santykiai bei tokia gana savotiška teritorinė konfigūracija. Kaip žinoma, iki Italijos suvienijimo devynioliktajame amžiuje, nemaža dalis jos teritorijos priklausė Bažnyčios valstybei. Italijos suvienijimas Bažnyčios valstybę panaikino, tačiau 1929 metais pasirašytomis Laterano sutartimis ta pati, ant Bažnyčios valstybės griuvėsių išaugusi Italija, pripažino mažąją Vatikano Miesto Valstybę, kaip suverenią Popiežiaus teritoriją. Kaip tik šiuo metu Italijoje vyksta pasirengimai suvienijimo pradžios 150-osioms metinėms, kurios bus minimos ateinančiais, 2011 metais.

Popiežius savo kalboje ypatingą dėmesį skyrė ir 1929 metų sutartimis padėtam tvirtam pagrindui, kuriuo kelis dešimtmečius rėmėsi dvišalis bendradarbiavimas, ir 1984 metais Italijos Senato rūmuose pasirašytam atnaujintam konkordatui, naujiems laikams pritaikiusiam kai kuriuos Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimo aspektus. Toks bendradarbiavimas Italijoje yra labai svarbus ir tiesiog neišvengiamas, atsiminus jau vien tai, kad šalies sostinėje savo sostą turi apaštalo Petro Įpėdinis. Dvišalis Italijos ir Šventojo Sosto bei Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimas svarbus ir šiuo metu vykstančio sekuliarizacijos proceso kontekste. Kai kuriose visuomenėse šiandien bandoma marginalizuoti religinę žmogaus gyvenimo dimensiją; kitur tikintieji diskriminuojami ir persekiojami. Italijos vyriausybė šiems krikščionių sunkumams parodė nepaprastą dėmesį ir jautrumą. Linkiu, - sakė popiežius ambasadoriui, - kad religijos laisvės apsauga ir toliau būtų vienas svarbiųjų šalies vyriausybės prioritetų. Esu tikras, jog Italija visada rems Šventojo Sosto tarptautines pastangas šioje srityje. (jm)