Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas paskelbė ataskaitą apie skurdą kaimo vietovėse

Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (Ifad) paskelbė ataskaitą apie skurdą kaimo vietovėse. Dėl klimato kaitos, maisto produktų kainų nestabilumo ir gamtinių išteklių trūkumo daugiausia nukenčia besivystančių šalių neturtingiausi žmonės, gyvenantys ne miestuose. Tačiau paskelbtame dokumente ne tik plačiai pristatomos skurdo kaimo vietovėse globalios pasekmės, bet taip pat nurodo kokios yra kaimo vietovių vystymosi ir augimo galimybės.
Pasaulyje apie 1,4 milijardo žmonių gyvena žemiau kraštutinės skurdo ribos. Iš jų net 70 % gyvena besivystančių šalių kaimo vietovėse, o 925 milijonai žmonių kenčia nuo blogos mitybos. Pagal tarptautinius standartus, jei žmogus pragyvenimui gali išleisti mažiau nei 1,25 dolerio per dieną, kas atitinka maždaug 100 litų per mėnesį, jis priskiriamas prie gyvenančių žemiau skurdo ribos. Pavyzdžiui, pietryčių Azijoje buvo užregistruotas gan spartus skurstančių žmonių skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu pietų Azijoje apie 45 % žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, nors nežymiai situacija gerėja. Tačiau subsacharinėje Afrikos dalyje vis dar 60 % žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir tik dabar labai lėtai pradeda keistis situacija.
Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2050 metų reikia 70 % padidinti maisto gamybą, kad būtų galima išmaitinti 9 milijardus planetos gyventojų. To nebus galima įgyvendinti, jei maži žemės ūkiai netaps produktyvesni. Be kita ko, svarbu išsaugoti biologinę įvairovę. Smulkių žemės ūkių darnus vystymasis yra tampriai susijęs su klimato kaita ir žmonių migracija. Kalbant apie kaimiškų vietovių vystymąsi reikia atsižvelgti į moterų ir vyrų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių poreikių skirtumus. Negalima pamiršti, kad įvairios etninės mažumos bei vietinių gyventojų grupės turi savo poreikius ir tradicijas. Taigi, kovojant su skurdu reikia dėti daug pastangų, bet lygiai taip pat reikia veikti išmintingai ir atsakingai. (kl)