Sekmadienį popiežius aplankė Romos rytinio pakraščio parapiją. Parapijos bendruomenė yra ir skirtingos kilmės žmonių socialinės integracijos vieta.

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aplankė Romos miesto rytiniame pakrašty neseniai įkurtą naują šv. Maksimilijono Kolbe parapiją. Atvykęs apie devintą valandą, sutiktas Vikaro Romos miestui kardinolo Agostino Vallini, vyskupų augziliarų ir parapijoje dirbančių kunigų bei sielovadinėse programose talkinančių pasauliečių, popiežius pirmiausia apžiūrėjo neseniai baigtą statyti bažnyčią ir parapijos namus ir po to, kartu su labai gausiai susirinkusiais parapijiečiais šventė Trečiojo Advento sekmadienio Mišias.

Adventas, - sakė popiežius homilijoje, - visų pirma turi būtu suprantamas ir išgyvenamas kaip paties Dievo kiekvienam iš mūsų skirtas kvietimas leisti Jam įeiti į mūsų gyvenimą, į mūsų namus, į mūsų miesto rajoną, į mūsų bendruomenes. Ne ko kito, o pirmiausia Jo šviesos šiandien mums reikia. Jo šviesa pašalins sutemas ir padarys lengvesnius mūsų kasdienio gyvenimo rūpesčius.

Homilijoje popiežius pagyrė parapijiečius už dosnumą ir darbštumą, kurių dėka galėjo iškilti nauji parapijos maldos namai. Pagyrė ir už bendradarbiavimą įvairiose parapijos vykdomose sielovadinėse programose. Popiežius ragino parapijiečius visada būti gyvaisiais akmenimis, iš kurių statoma Kristaus Bažnyčia. Nė viena vietinė bendruomenė negali gyventi kaip vieniša ląstelė, atsiskyrusi nuo vyskupijos ir visos Bažnyčios, - pridūrė popiežius. Parapijiečių tarpusavio vienybė ir vienybė su parapijos kunigais; parapijų ir visų vyskupijos parapijų bendruomenių vienybė su vyskupu yra būtina mūsų visų vieningam keliavimui link Dievo karalystės.

Homilijoje popiežius atkreipė dėmesį į šio rytinės Romos rajono, kuriame įsteigta jo lankyta parapija, kilmę ir dabartinę gyventojų specifiką. Šiame rajone kitados kūrėsi šeimos iš pietinės ir vidurinės Italijos, kurios kėlėsi į Romą ieškodamos darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų. Laikui bėgant bendruomenė ėmė keistis, jos narių gretas papildė imigrantai iš Rytų Europos ir iš kitų šalių. Šita įvairovė tebūnie pamatas, ant kurio statoma jūsų bendruomenės vienybė, - sakė popiežius ir ragino kurti skirtingos kilmės žmonių ryšius ir dialogą, deramą dėmesį kreipiant ir į kasdienius buitinius žmonių poreikius. Pasak popiežiaus, parapijos bendruomenės vienybės kūrimas, tuo pačiu pasitarnauja ir darnesnei skirtingos kilmės žmonių socialinei integracijai.

Toliau homilijoje komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinyje girdėtą Jono Krikštytojo mokinių klausimą Jėzui, ar jis yra pažadėtasis Mesijas, popiežius sakė, jog panašų klausimą žmonija ne kartą kėlė ir per pastaruosius du - tris mūsų istorijos šimtmečius. „Ar tikrai tu esi tas, kuris turi ateiti? Pasauliui reikia radikalesnio pasikeitimo. Kodėl tu to nedarai?“ Atėjo kiti pranašai, ideologai ir diktatoriai, kurie tvirtino: „Tai ne jis. Jis nepakeitė pasaulio. Mes pakeisime pasaulį!“. Ir jie sukūrė savo imperijas, diktatūras ir totalitarizmą, kuris pasaulį pakeitė į bloga. Šiandien matome, kad po pastarųjų didžiųjų pažadų liko tik griuvėsiai ir tuštuma.

Turime vėl klausti Kristų: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti?“. Ir Kristus mums atsakys: „Žiūrėkite į mano darbus. Aš nesukėliau kruvinos revoliucijos, aš prievarta nekeičiau pasaulio, bet uždegiau daugybę žiburių, nutiesiau per tūkstantmečius žiburiais nušviestą kelią“.

Popiežius paminėjo keletą tokių žiburių. Tai ir šv. Maksimilijonas Kolbe, kurio vardu pavadinta sekmadienį lankyta parapija. Jis atidavė savo gyvybę gelbėdamas nuo mirties šeimos tėvą. Tai ir raupsuotųjų apaštalas šv. Damijonas Veusteris. Tai ir Kalkutos Motina Teresė, grąžinusi šviesą daugeliui žmonių, kurie visą gyvenimą skendėję nevilties tamsoje, bent mirė su šypsena veide, nes prie jų prisilietė Dievo meilė. (jm)