Naujasis Vengrijos ambasadorius įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus

Sveikindamas misiją pradedantį ambasadorių Gáborą Györiványi, Benediktas XVI pirmiausia pažymėjo, jog po keturis su puse dešimtmečio trukusio komunistų valdymo 1990 metais atkurti diplomatiniai santykiai sukūrė palankias sąlygas Šventojo Sosto ir Vengrijos Respublikos abipusiam pasitikėjimui ir dialogui, o taip Bažnyčios ir valstybės Vengrijoje konstruktyviam bendradarbiavimui.

Katalikų tikėjimas, - kalbėjo popiežius, - yra viena svarbiausių kolonų, kuriomis remiasi tūkstantmetė Vengrijos istorija. Kai tolimaisiais 1000 metais jaunasis vengrų kunigaikštis Steponas buvo vainikuotas popiežiaus Silvestro II jam atsiųstu karališkuoju vainiku, jis tuo pačiu prisiėmė ir pareigą paversti savąją šalį Kristaus tikėjimo tėvyne. Pamaldumas, teisingumas ir kitos žmogiškosios ir krikščioniškosios dorybės, kuriomis karalius pasižymėjo, tapo paskatinimu ir parama tiek praeities kartoms, tiek ir dabartiniams jūsų šalies gyventojams. Žinoma, valstybė negali reikalauti, kad visi jos piliečiai išpažintų vieną tą patį tikėjimą. Valstybės užduotis sudaryti sąlygas, kad visi piliečiai galėtų naudotis tikybos ir sąžinės laisve. Vis dėlto, politika ir krikščionių tikėjimas tam tikrose srityse susiliečia. Tikėjimas, kuris visų pirma yra žmogaus susitikimas su gyvuoju Dievu, kartu atveria ir naujus proto srities akiračius ir yra protą apvalanti jėga. Bažnyčia šitai skelbdama nenori niekam primesti religinio požiūrio ar elgsenos, o tik nori, kad tai, kas tikrai yra teisinga būtų įgyvendinama kasdieniame žmonių gyvenime.

Toliau popiežiaus kalboje paminėti per pastaruosius du laisvo gyvenimo dešimtmečius pasiekti Vengrijos laimėjimai – visų pirma Vengrijos įsitvirtinimas besivienijančių Europos tautų bendrijoje. Ateinančiais metais Vengrijai teks atsakomybė ir garbė pirmą kartą vadovauti Europos Sąjungai. Popiežius raginio šia proga neužmiršti nuo seno Vengrijai skirto pašaukimo būti tiltu, jungiančiu krikščioniškuosius Rytus ir Vakarus. Šį pašaukimą simbolizuoja prieš tūkstantį metų ant karaliaus Stepono galvos uždėtas vainikas, susidedantis iš dviejų vainikų – lotyniškojo ir graikiškojo.

Popiežiaus kalboje taip pat užsiminta apie šiuo metu Vengrijos politiniuose sluoksniuose vykstančius debatus dėl konstitucijos pataisų ir reiškė viltį, kad pataisytoje konstitucijoje bus deramai atsižvelgta į krikščioniškąsias ir prigimtines vertybes, visų pirma kiek tai liečia santuoką, šeimą, žmogaus gyvybės orumą. (jm)