Gruodžio 2 – Tarptautinė vergovės panaikinimo diena
Gruodžio 1-oji Jungtinių Tautų Organizacijos kalendoriuje buvo skirta AIDS epidemijos
aukų priminimui, tuo tarpu gruodžio 2-oji skirta kitai, aukų skaičiumi AIDS nenusileidžiančiai
blogybei – vergovei.
Šią dieną atverčiamas gėdingas prekybos vergais istorijos
puslapis. Šios nežmogiškos komercijos didžiąja auka tapo Afrikos kontinentas. Spėjama,
kad nuo VIII iki XIX amžiaus prekybos vergais aukomis tapo mažiausiai 24 milijonai.
Prekybos keliai buvo įvairūs. Manoma, kad arabų kontroliuotos prekybos pačioje Afrikoje,
taip Viduržemio jūros ir Indijos vandenyno regionuose aukomis nuo VIII iki XIX amžiaus
tapo apie 12 milijonų asmenų.
Nuo XVI amžiaus buvo atidaryti nauji prekybos
vergais keliai, šį kartą kontroliuojami europiečių – britų, prancūzų, olandų, danų,
portugalų – kuriais vergai buvo pradėti gabenti į neseniai jų atrastus Amerikos kontinentus,
į kolonijas Azijoje, kur buvo išnaudojami kolonijinės-vergovinės ekonomikos. Yra spėjimų,
kad iki XIX amžiaus transatlantiniais prekybos keliais galėjo būti per prievartą išvežta
iki 18 milijonų asmenų.
Į vergovę pagrobti ar parduoti asmenys sudarė, lyginant
su praėjusių amžių bendru kontinento gyventojų skaičiumi, labai didelę dalį. Afrikos
kontinentas neteko didžiulių žmogiškų resursų, tad ir galimybių. Vergai patyrė nesuskaičiuojamas
kančias, žiaurumą, panieką ir išnaudojimą, nekalbant jau apie atskyrimą nuo šeimų
ir visuomenių. Dėl rasizmo buvo laikomi „žemesnėmis“ būtybėmis.
Tik 1807 metais
Didžioji Britanija uždraudė prekybą vergais, o JAV jų įvežimą. 1815 metais Vienos
kongrese tuometinės Europos galybės įsipareigojo nutraukti ir uždrausti prekybą vergais.
XIX amžiuje prekyba vergais buvo uždrausta beveik visur pasaulyje. Paskutinieji kraštai
buvo Brazilijoje, uždraudusi vergovę 1888, ir Madagaskaras 1896 metais. Anomalija
išliko Mauritanija, kurioje vergovė uždrausta tik 1981 metais. Tačiau, pasak kritikų,
įvairiomis formomis toleruojama iki pat šiandienos.
Tarptautinė vergovės panaikinimo
diena skirta ne tik praeities atminčiai, bet ir dabarties problemoms, nepaisant to,
kad XX amžiuje pasirašyta daug susitarimų, sukurta daug tarptautinių instrumentų prieš
vergovę. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių taryboje egzistuoja tokia pareigybė,
kaip „Specialusis JT pranešėjas apie šiuolaikines vergovės formas“.
Šiuolaikinės
vergovės formos yra įvairios. Viena iš jų yra vaikų naudojimas kariniuose konfliktuose,
įvairių grupuočių narių paslaugoms, nuo maisto gaminimo iki seksualinių. Kita nauja
vergovės forma yra priverstinis darbas. Išnaudojama daug suaugusiųjų, bet taip pat
daug vaikų. Daug iš jų į vergovę patenka dėl skolų. Tarptautinės darbo organizacijos
duomenimis 5,7 milijono vaikų priverstinai dirba dėl šeimos skolų. Neretai lupikautojai
be skrupulų reikalauja tokių palūkanų, kurių neįmanoma išmokėti, taip asmenis pavergiant
ilgam laikui. Virš 190 milijonų vaikų dirba dėl skurdžios šeimyninės padėties. Dar
viena vergovės forma yra žmonių prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, kurios aukomis
dažniausiai tampa moterys ir mergaitės. Spėjama, kad prostitucija priverstinai pasaulyje
užsiima apie milijonas nepilnamečių.
Šiemetinėje JT Specialiojo pranešėjo apie
šiuolaikines vergovės formas pareigas einančios Gulnara Shahinian ataskaitoje kalbama
apie tą vergovės formą, kuria gali tapti darbas namuose. Darbas namuose, viena vertus,
yra reikšmingas ir reikalingas. Darbo namuose pasiūla įtakoja migracijos srautus,
nulėmusi didesnę moterų migraciją. Deja, dažnos situacijos, kai namų darbininkės pradedamos
išnaudoti, negauna atlygio, patiria emocinę ir fizinę prievartą, atimama jų judėjimo
laisvė.
Tarptautinei vergovės panaikinimo dienai skirtame renginyje Gulnara
Shahinian pasakojo apie savo susitikimų patirtį: „Mačiau moterų, kurios gyvena vergovės
sąlygomis nuo pat gimimo. Kalbėjau su vaikais, atiduotais tariamiems „įtėviams“, kurie
juos negailestingai išnaudojo kaip namų vergus, vietoj to, kad jais rūpintųsi ir auklėtų.
Pažinau migrantų darbininkų, kurių svajonė užsidirbti užsienyje, kad galėtų išlaikyt
šeimas, tapo išnaudojimo ir pažeminimo košmaru“. (rk)