Popiežius Vigilijoje už užgimstančią gyvybę priminė, kad „jau yra žmogus tasai, kuris
juo bus“
Prasidėjo Naujieji Liturginiai metai. Pirmasis jų etapas yra Adventas, laikotarpis,
kuriuo menamas Dievo atėjimas pas mus. Patirsime artumą Dievo, kuris sukūrė pasaulį,
kuris suteikia kryptį istorijai ir iš rūpesčio mumis pasiekė savo nusižeminimo viršūnę
tapdamas žmogumi. Kaip tik šis didis ir nuostabus slėpinys Dievo, kuris tampa vienu
iš mūsų, sudaro ateinančių savaičių šventimą, kuris tęsis iki pat Kalėdų, - kalbėjo
popiežius Benediktas XVI, šeštadienio vakarą kreipdamasis į Vatikano bazilikoje susirinkusius
Pirmųjų Pirmojo Advento sekmadienio Mišparų dalyvius.
Popiežius šia proga
padėkojo visiems, kurie šią dieną prisidėjo prie jo iniciatyvos melstis su visa Bažnyčia
už užgimstančią gyvybę. Jis prisiminė visus, kurie ypatingai stengiasi ir aukojasi,
kad užgimstanti žmogaus gyvybė būtų priimama ir apsaugojama visais tais atvejais,
kai dar yra labai silpna, pažeidžiama, bet ypač jos pačioje pradžioje, žengiant pirmuosius
žingsnius.
Tikėti į Jėzų Kristų reiškia vadovautis nauju supratimu apie žmogų,
kupino pasitikėjimo, vilties. Artimo meilė, kai yra nuoširdi, spontaniškai linksta
tapti ypač jautria silpniausių ir vargingiausių žmonių atžvilgiu. Bažnyčia laikosi
tokio nusistatymo taip pat užgimstančios gyvybės atžvilgiu, gyvybės, kuri yra labiausiai
pažeidžiama, kuriai daugiausiai grasina suaugusiųjų egoizmas ir sąžinių aptemimas.
Bažnyčia, - sakė popiežius, - visą laiką kartoja tai, ką prieš abortą ir bet kokį
užgimstančios gyvybės žeidimą paskelbė Vatikano II susirinkimas: „Gyvybė nuo pat prasidėjimo
turi būti kuo rūpestingiausiai saugoma“.
Mokslas paryškino embriono motinos
gimdoje savarankiškumą gebėjime bendrauti su motina, biologinių procesų koordinavimą,
nuoseklų augimą, didėjantį organizmo sudėtingumą. Tai nėra biologinės materijos krūva,
o gyva, dinamiška ir nepaprastai tvarkinga būtybė, naujas žmonių šeimos individas.
Tokiu pat būdu Jėzus buvo Marijos įsčiose. Taip pat ir kiekvienas iš mūsų buvome savo
motinos įsčiose. Taip, kad mes galima kartu su antikos laikų autoriumi Tertulijonu
tvirtinti, kad „jau yra žmogus tasai, kuris juo bus“; nėra jokios priežasties jo nelaikyti
asmeniu nuo pat jo prasidėjimo momento, tvirtino popiežius.
Šventasis Tėvas
atkreipė dėmesį ir į tai, kad ir po gimimo vaikams gresia būti atmestiems, patekti
į bado, skurdo, ligų, piktnaudžiavimų, smurto ir išnaudojimo situacijas. Vaikų teisių
pažeidimai skaudžiai žeidžia kiekvieno geros valios žmogaus sąžinę, kalbėjo popiežius
prisimindamas savo pirmtako Jono Pauliaus II visiems skirtą karštą prašymą: „Gerbti,
saugoti ir mylėti gyvybę, bet kokią žmogaus gyvybę, ir tarnauti jai“.
Vigilijoje
už užgimstančią gyvybę buvo adoruojamas Švč. Sakramentas. Tylos ir susikaupimo metu
Šventasis Tėvas priešais Švč. Sakramentą sukalbėjo specialią „Maldą už gyvybę“. (sk)
„Malda
už gyvybę“
Viešpatį Jėzau,
Tu kuris savo būvimu ištikimai aplankai
ir pripildai
Bažnyčią ir žmonijos istoriją;
Tu kuris nuostabiu
Tavo
Kūno ir Tavo Kraujo Sakramentu
leidi dalyvauti dieviškajame Gyvenime ir leidi
jau dabar pajusti amžinojo Gyvenimo skonį;
Tave garbiname ir Tave laiminame.
Suklupę
Tavo, tarp mūsų tikrai esančio ir gyvuojančio gyvybės
šaltinio ir mylėtojo,
akivaizdoje meldžiame.
Sugrąžinki mums pagarbą kiekvienai užgimstančiai žmogaus
gyvybei,
Įgalinki gebėjimą atpažint motinos įsčių vaisiuje nepaprastą Kūrėjo
kūrinį
Nuteiki širdis dosniai priimti kiekvieną prie gyvenimo priartėjusį kūdikį.
Palaiminki
šeimas,
Pašventinki sutuoktinių sąjungą,
Padaryki jų meilę vaisingą.
Palydėki
mokslininkų ir medikų darbą,
Idant pažanga prisidėtų prie integralios žmogaus
asmens gėrovės
ir kad niekas nekentėtų panaikinimo ar neteisingumo.
Suteiki
kūrybišką meilę valdininkams ir ekonomistams,
kad gebėtų numatyti ir suteikti
pakankamas sąlygas,
kurios jaunosioms šeimoms leistų ramiai atsiverti gimimui
naujų vaikų.
Paguoski sutuoktinių poras kurios kenčia
dėl negalėjimo
sulaukti vaikų,
o Tu savo gerumu suteiki.
Ugdyki visus rūpintis našlaičiais
ir apleistais vaikais,
Kad jie pajustų Tavo meilės šilumą,
Tavo dieviškosios
Širdies paguodą.
Su Marija, Tavo Motina,
ta didžiąją tikinčiąja, kurios
įsčiose prisiėmei mūsų žmogišką prigimtį,
laukiame, kad Tu, vienintelis mūsų
tikrasis Gėris ir Išganytojas,
suteiktum jėgų mylėti gyvybę, jai tarnauti tol,
kol
galėsime amžinai gyventi Tavyje, Palaimintosios Trejybės bendrystėje.