JAV Valstybės departamentas paskelbė kasmetinę ataskaitą apie religijos laisvę pasaulyje
Lapkričio 17 dieną JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo
biuras paskelbė kasmetinę ataskaitą apie religijos laisvę pasaulyje, kuri, tvirtinama,
yra viena iš išsamiausių tokio tipo apžvalgų.
Anot ataskaitą pristačiusios
JAV Valstybės sekretorės Hilary Clinton žodžių, religijos laisvė yra pamatinė teisė
ir taip pat kiekvienos stabilios bei taikios visuomenės esminis elementas. Ataskaita
parengta pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus, pirmiausia pagal Visuotinę
žmogaus teisių deklaraciją.
Ataskaitoje įvardijamos penkios didelės religinio
diskriminavimo ir religijos laisvės ribojimo kategorijos valstybėse. Pirma, tai autoritariniai
režimai, kurie siekia kontroliuoti religijos laisvę ir išraišką, traktuodami kai kurias
grupes ar visas religijas kaip priešus. Antra, valstybės priešiškumas netradicinėms
religinėms grupėms arba religinėms mažumoms. Trečia, tai valstybės pasyvumas prieš
visuomenės religinę netoleranciją, nors įstatymais religijos laisvė yra garantuojama.
Ketvirta, institucinė diskriminacija, teikianti geresnių sąlygų kai kurioms religinėms
grupėms. Penkta, religijos laisvė ribojama paskelbiant religines grupes neteisėtomis,
nes jos esą pavojingos viešajai tvarkai.
Ataskaitoje atskirai paminimos 27
šalys, kur religijos laisvė ribojama ar paminama labiau nei likusiame pasaulyje. O
aštuonios valstybės kelia „išskirtinį susirūpinimą“, mat religijos laisvės pažeidinėjimas
jose prilygsta „normai“.
Tai Birma, kurią valdo karinis režimas, užgniaužęs
politinį ir socialinį gyvenimą, taip pat ir religinį. Birmoje yra daugiau nei 2000
politinių kalinių, tarp jų daug budistų vienuolių.
Tame pat „juodajame sąraše“,
jau ne vienerius metus, ir Kinija, kuri diskriminuoja uigūrų musulmonus, Tibeto budistus,
krikščioniškas namų bendruomenes ir Bažnyčias.
Eritrėjoje valdžia griežtai
kontroliuoja keturias pripažintas religines bendruomenes ir diskriminuoja, kartais
net įkalina, tūkstančius asmenų, kurie priklauso kitoms bendruomenėms.
Toliau
blogėja religijos laisvės padėtis Irane, valdžiai diskriminuojant visus, kurie nėra
musulmonai šiitai, nors konstitucijoje nustatyta, kad ir musulmonai sunitai turi lygias
teises su šiitais, o religinės krikščionių, žydų, zoroastristų bendruomenės „saugojamos“.
Liūdna
situacija Šiaurės Korėjoje, kurioje religijos laisvė praktiškai neegzistuoja, nors
ir įrašyta į konstituciją. Režimas griežtai kontroliuoja religines grupes, tik kelios
nedidelės ir valdžiai lojalios ir jos kontroliuojamos religinės organizacijos turi
teisę egzistuoti, kiti yra persekiojami. Manoma, kad šalyje yra nuo 100 iki 200 000
politinių kalinių, tarp kurių daug į kalėjimą patekusių dėl religinių motyvų.
Saudo
Arabijoje religijos laisvė nėra pripažįstama nei juridiškai, nei praktiškai. Sunitiškas
islamas yra valstybinė religija. Jei Saudo Arabijos piliečiai beveik be išimčių yra
musulmonai, šalyje gyvena ir dirba apie 8 milijonus užsieniečių, prie kurių reikia
pridėt 1,5 milijono nelegalių imigrantų. Daug iš jų nėra musulmonai. Pavyzdžiui, iš
1,3 milijono Saudo Arabijoje dirbančių darbininkų iš Filipinų, 90 procentų yra katalikai.
Tačiau kitų religijų, ne islamo, išpažinėjų teisės nepripažįstamos. Kita vertus, Saudo
Arabijos valdžia ėmėsi priemonių prieš ekstremalias islamo apraiškas.
Daug
religinės laisvės ribojimo epizodų užregistruota Uzbekistane. Valstybė pripažįsta
religijos laisvę, tačiau tik registruotoms grupėms ir pati sprendžia, kurias registruoti.
Prieš neregistruotas imasi kietų priemonių, skiria įkalinimo bausmes, pinigines baudas.
*
JAV Valstybės departamento ataskaita rengiama su bendromis JAV ambasadų,
nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų, religinių grupių ir akademinio pasaulio
atstovais. Ji išsamiai aprašo situaciją beveik 200 pasaulio valstybių, nuo demografinės
padėties, juridinių garantijų iki faktinės situacijos, vardijant konkrečius negatyvius
arba pozityvius reiškinius. Ataskaitoje aprašomas laikotarpis nuo 2009 metų liepos
1 dienos iki 2010 metų birželio 29-osios. (rk)