Broliai ir seserys Kristuje! Kartu su Šventąja Šeima laukdami Kūdikėlio Jėzaus atėjimo
į žmonių pasaulį, norime ramybės palinkėjimu kreiptis į Lietuvos šeimas, kurių tvirtumas
ir tikėjimas nuostabiai pratęsia Viešpaties darbus šioje žemėje. „Santuokos pagrindu
sukurta šeima pagal Dievo planą yra nepakeičiama institucija, kurios vertę Bažnyčia
nuolat skelbs ragindama, kad šis pašaukimas būtų išgyvenamas su džiaugsmu ir atsakomybe“,
– sako Šv. Tėvas Benediktas XVI (kalba 2006 07 08).
Esame dėkingi šeimoms,
kurios nepaisydamos išorinių ir vidinių sunkumų saugo santuokinį vienumą ir neišardomumą.
Džiaugiamės vyrais ir žmonomis, kurie naudodamiesi Bažnyčios teikiamomis sakramentinėmis
malonėmis padeda vienas kitam šventėti. Dėkojame tėvams jaunų šeimų, kurie, gerbdami
savo suaugusius vaikus, padeda jiems kurti asmenų bendrystę ir šeimos vienybę, palaikydami
juos maldomis ir aukomis.
Šeima visada buvo ir tebėra gyvybės lopšys. Būtent
šeimoje bręsta visuomenės dabartis ir ateitis. Ypač džiaugiamės šeimomis, kurios priima
kūdikį kaip Dievo dovaną, besąlygiškai, dėl jo paties. Aplinkos esame skatinami viską
rinktis: ką valgyti, kur ilsėtis, ką dėvėti, kuo domėtis... Tai perša atvirumą gyvybei
neigiančią mintį, kad tik pasirinkimo reikalas, kada, kiek ir kokių vaikų nori bei
gali turėti. Didžiuojamės tais, kurie nestokoja ryžto ir drąsos auginti gausią šeimą.
Didžiulė
pagarba ir padėka šeimoms, šalia savo vaikų globojančioms našlaičius, kuriems ypač
reikia meilės ir šilumos. Bevaikėms poroms linkime įvaikinimo keliu sutvirtinti šeimos
prasmę, tėvystės ir motinystės pilnatvę bei džiaugsmą. Pagarbos nusipelno sutuoktiniai,
kurie atsispiria gundymui išspręsti materialines problemas uždarbiu svetur ir nepalieka
savo žmonos ar vyro vieno rūpintis vaikais, nes jiems nuolat reikalingi abu tėvai.
Esame dėkingi ir toms šeimoms, kurios emigracijoje rūpinasi išlaikyti ryšį su Katalikų
Bažnyčia, puoselėdamos viltį sugrįžti į Lietuvą.
Šiuolaikiniame pasaulyje plintančios
postmodernaus mąstymo srovės gerokai sujaukė vertybių sampratą, ir akivaizdus blogis
kai kuriems tampa kelrodžiu. Tokioje aplinkoje šeimoms ypač nelengva susivokti, kokių
vertybinių gairių dėka visi šeimos nariai jaustųsi saugūs, vertingi, mylimi ir laimingi.
Išreikšdami rūpestį šeimomis, meilę ir pagarbą joms, norime priminti, kad „santuoka
ir šeima turi savo pamatą pačiame intymiausiame tiesos apie žmogų ir jo tikslą branduolyje“
(Benediktas XVI, kalba 2007 02 17). „Už savo buvimą žmogumi žmogus turi būti dėkingas
šeimai. Jeigu šeimos nėra, į pasaulį atėjęs žmogus randa nerimą keliančią ir skaudžią
spragą, kuri apsunkins visą jo gyvenimą“ (Jonas Paulius II, Laiškas šeimoms Gratissimam
sane, 2).
Štai kodėl taip svarbu, kad šeima būtų stabili. Tai lemia kiekvieno
šeimos nario saugumą ir savivertę, o kyla iš sutuoktinių meilės ir ištikimybės vienas
kitam. Nuoširdžiai dėkojame tiems sutuoktiniams, kurie diena po dienos, nepaisydami
išorinių pagundų, pasaulio skelbiamo šūkio: „ieškokime malonumų“, – patys lieka ištikimi
ir padeda ištikimybėje išlikti vienas kitam. Gyventi ištikimybėje nėra lengva, kai
aplinka nuolat provokuoja rinktis bei keisti seksualinius partnerius, patirti išgyvenimų
įvairovę. Dėkojame poroms, kurios savo santuokiniu bendravimu liudija, kad meilė yra
tiesiogiai susijusi su pagarba asmeniui. Ištikimybė – tai gebėjimas priimti vienas
kitą kaip vyrą ir moterį, kaip asmenį, ir puoselėti šį ryšį visą gyvenimą.
Vis
labiau įsigalint individualizmui, šeimos puoselėja gebėjimą gyventi vienybėje vienas
su kitu ir su Dievu, kurti tarpusavio bendrystę. Šeimos gyvenimas yra kasdienis darbas
tobulinant save ir savo santykį su Dievu ir kitais žmonėmis. Šeima ypatingai įprasmina
krikščionišką meilės artimui įsipareigojimą, nes „Santuoka yra sakramentas, priimamas
dėl kitų – dėl kito išganymo: pirmiausia dėl sutuoktinio ar sutuoktinės, taip pat
dėl vaikų, sūnų ir dukterų, ir galiausiai dėl visos bendruomenės išganymo“ (Benediktas
XVI, kalba 2006 08 31).
Todėl vertos pagarbos tos šeimos, kurios dirba kasdienį
sunkų darbą ne tik siekdamos savo narių gerovės, bet ir kurdamos asmenų bendrystę
bei įsiliedamos į katalikiškas šeimų bendruomenes. Asmenų bendrystė neišsitenka santuokos
ribose. Padėdamos kitoms šeimoms, jos padeda ir savo šeimai. Visuomeniškai aktyvios
šeimos nusipelno pagyrimo ir paramos, nes viešai gina, kas svarbu krikščionims, keldamos
valstybei teisėtus reikalavimus ir primindamos jai, kad šeima yra „pagrindinė viso
visuomenės gyvenimo institucija. [...] Tikrai nepriklausoma ir dvasiškai tvirta visuomenė
visada sudaryta iš stiprių, savo pašaukimą ir misiją istorijoje suvokiančių šeimų“
(Jonas Paulius II, Laiškas šeimoms Gratissimam sane, 17).
Meldžiame Dievo palaimos
Jūsų šeimoms, prašome Švč. Mergelę Mariją, kad jos užtarimu darnoje ir taikoje išgyventumėte
mūsų Viešpaties laukimą ir Jo atėjimo stebuklą, kad šventą Kūčių vakarą visos šeimos
susirinktų maldai ir ramybės palinkėjimui prie bendro stalo.