Popiežius kartu su naujais kardinolais aukojo Kristaus Karaliaus šventės Mišias

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje aukojo liturginius metus užbaigiančios Kristaus Visatos valdovo šventės Mišias. Drauge su Šventuoju Tėvu koncelebravo 24 nauji kardinolai. Sekmadienį taip pat vyko insignijų suteikimo naujiesiems kardinolams antroji dalis. Šeštadienio konsistorijoje iš popiežiaus rankų jie gavo skaisčiai raudono purpuro spalvos biretus; sekmadienio Mišių metu popiežius jiems įteikė kardinoliškuosius žiedus.

Mišių homilijoje popiežius atkreipė dėmesį, kad ne tik dabartinė, bet ir 2007 metais vykusi naujų kardinolų skyrimo konsistorija buvo surengta Kristaus Karaliaus šventės išvakarėse. Šis sutapimas, - sakė Benediktas XVI, - mus ragina pamąstyti apie glaudžius ryšius, kurie Romos vyskupo ir kardinolų tarnystę sieja su Kristaus Karaliaus slėpiniu.

Pati svarbiausia užduotis, skirta Petro Įpėdiniui, yra tikėjimo tarnystė, - sakė popiežius. Naujajame Testamente Petras tampa Bažnyčios „uola“, nes išpažįsta tikėjimą. Mūsų tikėjimo pradžia yra tas pirmasis tikėjimo į Kristų išpažinimas, yra Petro tikėjimas, iš pradžių labai žmogiškas ir netvirtas, bet po Velykų tapęs stipriu ir brandžiu tikėjimu, įgalinusiu jį eiti paskui Viešpatį iki galo, iki visiško savęs išsižadėjimo. Petras išpažino tikėjimą, kad Jėzus yra Karalius, kad jis tikrai yra Karalius, dėl to, kad pasiliko ant kryžiaus, kad atidavė savo gyvybę už nusidėjėlius.

Štai čia, brangieji broliai, - sakė popiežius, - ir yra svarbiausia žinia, skirta mums – man, Petro Įpėdiniui ir jums, kardinolams. Mes esame pašaukti būti su Jėzumi, kartu su Marija stovėti prie jo kryžiaus. Neprašyti, kad jis nužengtų nuo kryžiaus, bet būti su juo. Ir tai mes turime daryti ne dėl mūsų pačių, bet dėl Bažnyčios. Mes žinome, kad Kristaus nukryžiavimas buvo didelis išbandymas Simono Petro ir kitų apaštalų tikėjimui. Kitaip ir būti negalėjo, nes jie juk buvo žmonės ir mąstė kaip žmonės. Tikrasis ir galutis atsivertimas įvyko tą akimirką kai Petras suprato, kad tai ne jis turi gelbėti nukryžiuotąjį Jėzų, bet kad nukryžiuotasis Jėzus jį gelbėja savo mirtimi, kad Kristaus Kryžiaus mirtis reiškia visų žmonių išsigelbėjimą. Čia ir glūdi Petro ir visų jo Įpėdinių tikėjimas – stovėti prie Kristaus kryžiaus, būti klusniems Kryžiui.

Tai sunki tarnystė, nes ji nesiderina su žmonių mąstysena, su ta logika, kuri neaplenkia ir mūsų pačių, - sakė popiežius. Tačiau tai yra ir turi būti mūsų svarbiausia tarnystė, mes turime tikėti ir skelbti Jėzų, kuris yra Dievas ir kuris yra Karalius, paliudijęs mums savo meilę iki galo. Petro ir visų jo Įpėdinių misija – tai besąlygiškas tarnavimas Jėzaus Kristaus Karalystei, kad plėstųsi jos ribos, kad ji perkeistų žmones ir pasaulį, kad atnaujintų žemę ir ugdytų joje taiką ir teisingumą.

* * *

Sekmadienio vidudienį, dar kartą sveikindamas iš Šv. Petro bazilikos į aikštę išėjusius Mišių dalyvius bei Viešpaties Angelo maldai susirinkusius kitus maldininkus, popiežius pirmiausia priminė, kad šį sekmadienį švęstą Kristaus Karaliaus šventę įvedė 1925 m. popiežius Pijus XI, o vėliau, po Vatikano II Susirinkimo ją imta švęsti užbaigiant liturginius metus. Po to trumpoje katechezėje popiežius aiškino ką reiškia šis Kristaus titulas. Ką reiškia karaliauti nuo kryžiaus? Į šį klausimą atsako Mišiose girdėtas evangelisto Luko pasakojimas apie vieno iš kartu nukryžiuotų nusikaltėlių atsivertimą. Kas yra su Kristumi jo kančios ir mirties akimirką, tas priklauso ir jo karalystei. Nes, kaip kitados yra pasakęs garsusis Milano vyskupas šv. Ambraziejus, kur yra Kristus ten yra ir jo Karalystė. (jm)