Trečiosios konsistorijos kardinolai: Estepa Llaurens, Ravasi ir Patabendige Don
Šioje laidoje pristatysime tris Bažnyčios arkivyskupus, kuriuos popiežius Benediktas
XVI jau šeštadienį su kitais išrinktaisiais įvesdins į Kardinolų Kolegiją. Tai Ispanijos
Kariuomenės arkivyskupas emeritas Jose Manuel Estepa Llaurens, Popiežiškosios kultūros
tarybos pirmininkas
Gianfranco Ravasi ir aukščiausias Šri Lankos Bažnyčios
hierarchas, Kolombo ganytojas Albert Malcom Ranjith Patabendige Don.
Ispanas
arkivyskupas, 84 metų Jose Manuel Estepa Llaurens, Ispanijos Kariuomenės ordinaras
emeritas, yra vienas iš 4 naujųjų kardinolų, kuriuos Šventasis Tėvas nusprendė už
nuopelnus apvilkti kardinolo purpuru. Iš Andalūzijos kilęs arkivyskupas yra beveik
nežinomas pasaulyje. Tačiau Bažnyčiai Ispanijoje, o ypač popiežiui Benediktui XVI,
jo nuopelnai Visuotinei Bažnyčiai nekelia abejonių: arkivyskupas buvo vienas iš kardinolo
Josepho Ratzingerio vadovautos šešių narių redakcinės komisijos, parengusios Katalikų
Bažnyčios Katekizmą. Jis taip pat vadovavo Katekizmo leidimui ispanų kalba, yra buvęs
Madrido augziliaras. Vatikane arkivyskupas Estepa Llaurens gerai prisimenamas todėl,
kad buvo popiežiaus Pauliaus VI 1971 metais paskirtas Kunigų kongregacijos patarėju,
o vėliau tapo jos nariu bei dalyvavo dviejose Vyskupų Sinodo asamblėjose: 1977 metais
apie katechezę dabartiniais laikais ir 1991 metais skirtoje Bažnyčiai suvienytoje
Europoje. Arkivyskupas du dešimtmečius buvo Ispanijos kariuomenės vyriausias dvasios
vadas. Beje sunkiausia jam šiose pareigose valanda buvo tragiškas įvykis 2003 metais,
kai lėktuvo katastrofoje Turkijoje žuvo 62 begrįžtantys Ispanijos taikdarių kontingento
Afganistane kariai. Būsimas kardinolas Jose Manuel Estepa Llaurens yra Jeruzalės Šv.
Kapo Riterių Didysis prioras.
Pasaulyje vykstanti didžiulė kultūrinė transformacija
rūpi taip pat Bažnyčiai, Šv. Sostui. Tikėjimo ir kultūros reikalais, o taip pat dialogu
su kultūromis rūpinasi jau beveik tris dešimtmečius veikianti Popiežiškoji kultūros
taryba. Kultūros tarybai ir jos vadovui, būsimam kardinolui Gianfranco Ravasi, popiežius
Benediktas XVI neseniai pavedė ypatingą uždavinį siekti bendros kalbos su pasauliu,
stovinčiu už Bažnyčios slenksčio, tačiau dėl neaiškios kalbos ir miglotai skambančių
sąvokų neketinančiu žengti Bažnyčios link. Šį uždavinį popiežius priminė šeštadienį
sakydamas kalbą Popiežiškosios Kultūros tarybos plenarinės sesijos dalyviams, kurių
sesijos tema buvo „Komunikavimo kultūra ir naujos kalbos“.
Tarybos pirmininkas
Gianfranco Ravasi pagal profesiją yra biblistas, Italijoje išpopuliarėjęs kaip religinių
televizijos laidų, daugiausiai apie Šv. Raštą, vedėjas. 68 metų arkivyskupas yra kilęs
iš Šiaurės Italijos miesto Merate, esančio už 20 km į šiaurę nuo Monza. Po įšventinimo
kunigu studijavo senąsias ir modernias biblines kalbas, dėstė biblinę egzegezę Milano
arkivyskupijoje, kurioje buvo inkardinuotas. 1989 metais jis buvo paskirtas pasaulinio
garso Ambraziejaus bibliotekos Milane prefektu. Vienas iš šios bibliotekos buvusių
prefektų Achile Ratti buvo išrinktas popiežiumi Pijumi XI praėjusio šimtmečio trečiajame
dešimtmetyje. Arkivyskupas Ravasi taip pat yra buvęs Šiaurės Italijos Teologinio fakulteto
docentas ir Popiežiškosios Biblijos komisijos narys. Arkivyskupas Gianfranco Ravasi
yra skaitlingų teologinių veikalų apie Šv. Raštą autorius, nuolatinis Italijos spaudos
bendradarbis. Milane arkivyskupas Ravasi per du dešimtmečius rengdavo ir vadovavo
„lectio divina“ susitikimus ypač Advento ir Gavėnios laikotarpiais, o prieš trejus
metus popiežiaus Benedikto XVI kvietimu parengė Didžiojo Penktadienio Kryžiaus kelio
stočių apmąstymus. Kaip mėgėjas yra dalyvavęs archeologiniuose kasinėjimuose Sirijoje,
Jordanijoje, Irake ir Turkijoje, o nuo 2007 metų yra dar ir Bažnyčios kultūros vertybių
ir Sakralinės archeologijos komisijų pirmininkas.
Kolombo arkivyskupas Albert
Malcom Ranjith Patabendige Don taps antruoju singhalų kilmės kardinolu Šri Lankos
Bažnyčios istorijoje. Ganytojas perėmė Kolombo arkivyskupijos sostą prieš kiek daugiau
nei metus, praėjus lygiai mėnesiui po pilietinio karo, trukusio 26 metus. Todėl jo
skyrimas, o dabar ir pakėlimas į kardinolus, yra tarsi naujojo Bažnyčios atgimimo
ir susitaikymo Šri Lankoje simbolis. Visuotinės Bažnyčios mastu būsimas kardinolas
63 metų Patabendige Don yra žinomas kaip labai iškalbus popiežiaus Benedikto XVI brėžiamų
liturginių gairių reiškėjas. Jis neseniai paskelbtame pastoraciniame laiške paragino
arkivyskupijos tikinčiuosius rodyti didesnę pagarbą Švč. Sakramentui, išlaikyti rimtį
apeigose, griežtai laikytis liturginių normų. Kolombo arkivyskupas ketverius metus
iki 2009 birželio 16 dienos buvo Kulto ir Sakramentų kongregacijos sekretorius.
Arkivyskupas
Patabendige Don gimė 1947 metų lapkričio 15 dieną Šri Lankos šiaurės vakarų vietovėje
Polgahawela, 1975 metais buvo įšventintas kunigu ir 1991 metais tapo Kolombo arkivyskupo
augziliaru. Po ketverių metų vyskupas Patabendige Don buvo paskirtas pietinėje Šri
Lankoje esančios Ratnapura vyskupijos ganytoju. Šias pareigas jis ėjo iki 2001 metų,
kuomet popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimu atvyko į Romą, kur buvo paskirtas Tautų
Evangelizavimo kongregacijos antruoju sekretoriumi. Po kelerių metų vyskupas buvo
priimtas į Bažnyčios diplomatinę tarnybą ir nuo 2004 metais maždaug metus ėjo Apaštališkojo
Nuncijaus pareigas Indonezijoje ir Rytų Timore. Iš 24 naujųjų Bažnyčios kardinolų
Kolombo arkivyskupas Patabendige Don yra vienintelis iš Azijos. (sk)