Benediktas XVI Popiežiškosios kultūros tarybos nariams: Nauja kalba – svarbu; dar svarbiau – gyvenimo pavyzdys

Šeštadienio rytą Benediktas XVI susitiko su Popiežiškosios kultūros tarybos nariais kaip tik šeštadienį užbaigiančiais prieš tris dienas pradėtą plenarinę sesiją tema „Komunikavimo kultūra ir naujos kalbos“.

Kalbėdami apie komunikaciją ir apie kalbą mes ne tik paliečiame svarbiausius, dabartiniam pasauliui ir kultūroms labiausiai rūpimus dalykus, bet, kaip tikintieji, prisiliečiame ir prie Dievo slėpinio, kuris dėl savo begalinio gerumo ir išminties panoro apsireikšti žmogui, - sakė popiežius audiencijos dalyviams. Kristuje Dievas mums apsireiškia kaip Logosas, kaip tasai, kuris į mus prabyla ir mūsų klausinėja, užmezga su mumis asmeninį ryšį, pagrindžiantį mūsų žmogiškąją tapatybę bei orumą, mūsų buvimą Tėvo mylimais vaikais. Komunikacija ir kalba yra dvi esminės plotmės, kuriose skleidžiasi žmogiškoji kultūra, susidedanti iš informacijų ir sąvokų, įsitikinimų ir gyvenimo stilių, o taip pat ir taisyklių, be kurių žmonėms būtų sunku ugdyti savo žmogiškumą ir bendruomeniškumą. Klausdamiesi dabartinio globalizuoto pasaulio balsų, suprantame, jog dabartiniame pasaulyje vyksta didžiulė kultūrinė transformacija, kurianti naujas kalbas ir naujas komunikavimo formas, kurios savo ruožtu kuria naujus ir problemiškus antropologinius modelius.

Šiame kontekste, - tęsė popiežius, - ganytojai ir tikintieji su vis didesniu susirūpinimu mato, kad netgi pačios bažnytinės bendruomenės viduje vis sunkiau perduoti evangelinę žinią ir mūsų tikėjimo turinį. Su dar didesniais sunkumais susiduriama kai kreipiamasis į nuo tikėjimo nutolusius arba jam visai abejingus žmones. Šiais laikais, kai veiksminga komunikacija tokia svarbi, jai nėra abejinga ir Bažnyčia, įpareigota skelbti visam pasauliui išganymo Evangeliją. Vadovaudamasi nauju kūrybingumu, bet kartu ir atsargiu kritiškumu, Bažnyčia stengiasi savojoje misijoje panaudoti ir naują kalbą, ir naujas komunikavimo metodikas.

Nesugebėjimas kalba perteikti religinės patirties prasmės ir grožio gali turėti ir neigiamą poveikį, gali paskatinti ypač jaunimo abejingumą ir atitolimą nuo tikėjimo. Šią problemą jau buvo įvardijęs Vatikano II Susirinkimas, tvirtindamas, kad nevykęs tikėjimo aiškinimas pridengia, o ne atskleidžia tikrąjį Dievo ir religijos veidą (plg. Gaudium et Spes, 19). Bažnyčia nori dialogo su visais, nori drauge su visais žmonėmis leistis į tiesos paieškas, tačiau kad toks dialogas ir toks komunikavimas būtų veiksmingas ir vaisingas reikia kalbėti ta pačia kalba, reikia susirasti draugiško bendravimo vietas, - sakė popiežius.

Šiandien daug jaunimo, apsvaiginto neribotų galimybių, kurias teikia informacijos tinklai ir kitos naujos technologijos, užmezga tokius bendravimo ryšius, kurie visai nepadeda jiems žmogiškai bręsti, o tik dar labiau pagilina vienišumą ir atitrūkimą nuo realaus pasaulio. Konstatuodamas šitą reiškinį, - sakė Benediktas XVI, - daug kartą esu kalbėjęs apie ugdymo atnaujinimą, kad jaunimas būtų mokomas išradingai ir išmintingai bendrauti, kad bendražmogiško ugdymo sistemoje, kartu su žiniomis ir vertybėmis, būtų mokoma ir blaivaus kritiškumo.

Taip pat ir dabartinės technologijų kultūros sąlygomis mūsų veiklos paradigma turi būti Evangelijos inkultūravimas. Tai Ji viskam vadovauja ir viską įkvepia. Tai Ji turi nuskaistinti ir išgryninti taip pat ir naudojamus naujus žodynus ir komunikavimo formas. Siekiant šio tikslo, Bažnyčiai gali būti naudingas nepaprastai gausus jos turimų simbolių, ženklų, apeigų ir gestų lobynas. Kaip svarbų komunikavimo elementą reikia iškelti nepaprastai turtingą liturgijos simbolizmą, kad jis galėtų prabilti į žmogaus sąžinę, širdį ir protą. Krikščionių tradicija visada glaudžiai susieja liturgijos ir meno kalbą. Dar įtaigesnė ir patrauklesnė Evangelijos žinios komunikavimo forma yra krikščioniško gyvenimo grožis. Nes iš tiesų juk įtikinti sugeba tik meilė. Mus žavi šventųjų ir kankinių gyvenimo pavyzdžiai, nes juos ir be žodžių atpažįstame krikščioniško gyvenimo pilnatvę. Mums reikia moterų ir vyrų, kurie kalbėtų savo gyvenimu, kurie sugebėtų aiškiai ir drąsiai, su džiaugsmu ir meile, visu gyvenimu liudyti Evangeliją, - sakė Benediktas XVI Popiežiškosios kultūros tarybos nariams. (jm)