2010-11-08 16:55:52

Simpoziumas Apaštališkojoje penitenciarijoje. Nuodėmės jausmas nyksta, apiplėšta sąžinė


Lapkričio 4 ir 5 dienomis Romoje vyko Tarptautinis simpoziumas tema „Atgaila tarp I ir II tūkstantmečio“. Renginį organizavo Apaštališkoji penitenciarija – Romos kurijos padalinys, kuris popiežiaus vardu nagrinėja bylas, priklausančias sąžinės sričiai.

Tai jau antrasis simpoziumas, skirtas Atgailos sakramentui. Pirmasis įvyko 2009 m. sausį, o spalį Vatikano leidykla išleido jo darbų santrauką pavadintą „Apaštališkoji penitenciarija ir Atgailos sakramentas. Istorinės, teisinės, teologinės ir pastoracinės perspektyvos“.

Kalbėdamas Italijos naujienų agentūrai ANSA, Apaštališkosios penitenciarijos regentas vysk. Gianfranco Girotti teigė, kad simpoziumo tikslas atrasti iš naujo šiandien gerokai pamiršto Atgailos sakramento vaidmenį, nes atgaila yra „svarbus būdas pašventinti sielą“. Nuodėmės jausmas nyksta, pastebėjo Penitenciarijos regentas, nebėra kaltės jausmo ir į nuodėmę nebežiūrima rimtai. To priežastis visų pirma yra tikėjimo trūkumas, taip pat nutolimas nuo krikščioniškų sampratų ir reliatyvizmo dominavimas šiandienos visuomenėje. Būtent dėl to matome, kaip plinta katalikiškai moralei priešinga elgsena, apie kurią kalbėjo Benediktas XVI praeitą šeštadienį Katalikų akcijos jaunimui. Primindamas Bažnyčios katekizmą, Šventasis Tėvas kvietė jaunuolius meilės nepaversti preke. Ji privalo būti tai, ką Viešpats atėjo mums pasiūlyti, kad padėtų žmonėms nepanaikinti savo tapatybės nusidedant prieš skaistybę ir prieš gyvenimą.

Norint iš naujo atrasti nuodėmės prasmę, vysk. Girotti nuomone, labai svarbus yra suaugusiųjų vaidmuo, tačiau „akivaizdu, kad jau nebėra to gyvo liudijimo, kurio Bažnyčia reikalauja, trokšta, ir siūlo kiekvieną akimirką“. Ypač užimantys pareigas bažnytinėse institucijose, turi daugiau nei kiti parodyti moralinę darną, kitaip praras autoritetą. Negalima atskirti privataus elgesio nuo viešos elgsenos, teigė Penitenciarijos regentas.

Atsakydamas į klausimą, kaip pasikeitė nuodėmės šiandien, vysk. Girotti teigė, kad didžiosios nuodėmės yra tokios pačios kaip visada, tik moderniame kontekste išnyra naujos nuodėmės formos, į kurias Bažnyčia ne kartą atkreipė dėmesį. Tai visokie pažeidimai bioetikos srityje, manipuliacijos gyvybe, narkotikai ir daugybė kitokių modernių aspektų, kurie apiplėšia sąžinę. Jei žmogus nesijaučia nusidėjęs, tai nebūtinai taip ir yra. Kiekvieno sąžinė turi būti suderinta su objektyviomis moralinėmis gairėmis ir principais, kuriuos siūlo Bažnyčia.

Pasak Penitenciarijos regento, Atgailos ir susitaikymo sakramentą galima atrasti sugrįžus prie autentiškos jo sampratos, kad jis yra malonės ir gailestingumo dovana. Pasak Bažnyčios Tėvų, kas neturi atleidimo patirties, kas nėra patyręs, jog jam atleista, nėra patyręs krikščionybės, nes atleidimas ir susitaikymas yra krikščionių tikėjimo pagrindas. (mb)








All the contents on this site are copyrighted ©.