Vyskupo Eugenijaus Bartulio fotografijų kalendoriaus pristatymas

Lapkričio 4 dieną Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje pristatytas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio penktasis fotografijų kalendorius „Marija, globok Lietuvą“, skirtas 2011-iems metams.

Ankstesniųjų metų kalendorių fotografijos leido susipažinti su kryžiais (2006) bei šventovėmis (2007) kalnuose, 2008-ieji metai perkėlė į Šventąją Žemę, pernykštis padėjo nauju žvilgsniu pažvelgti į Kryžių kalną.

Visi kalendoriai pristatyti toje pačioje Šiaulių Povilo Višinskio viešosios bibliotekos salėje, todėl, įžengęs į sausakimšą salę ir pasitiktas garsiais plojimais, vyskupas padėkojo bibliotekos vadovei Rūtai Žirgulytei bei visam bibliotekos kolektyvui už nuoširdų bendradarbiavimą, pasveikino su vos prieš kelias dienas minėtu 60-ies metų įkūrino jubiliejumi.

Naujo, 2011-ųjų metų, kalendoriaus pristatymo vakarą vedė Šiaulių dramos teatro režisierė Regina Steponavičiūtė. Giesmes kiekvienam mėnesiui pritaikė bei atliko Šiaulių vyskupijos Šv. Cecilijos religinės sakralinės muzikos ansamblis „Jau tapo gražia tradicija, kad prieš Adventą Jo Ekscelencija sukviečia mus čia, į bibliotekos salę, ir tartum paženklina ateinančius Naujuosius tikėjimo ženklu, pristatydamas parengtą naują kalendorių, - kalbėjo režisierė. – Namuose ir darbo vietose, kur būna šis kalendorius, Vyskupo žvilgsnis ragina įprasminti ir žymėti mūsų dienas bei mėnesius tikėjimu“.

Iš kiekvieno kalendoriaus puslapio žvelgia Švč. Mergelės Marijos atvaizdas. Taip siekiama pagerbti Dievo Motiną Mariją, paprašyti Jos globos Lietuvai bei kiekvienam šalies žmogui.

Vyskupas Eugenijus Bartulis atskleidė, kad pasirinkti tokią temą įkvėpė mintis, jog Švč. Mergelės Marijos globos nūnai reikia visai Lietuvai. Kalendoriaus sudarytojas mano, kad kalendorius „Marija, globok Lietuvą“ turėtų priminti, jog Švč. Mergelė Marija yra visų mūsų Motina, nepaisant to, ar žmogus turi tikėjimą ar ne. Dieviškoji Motina, žvelgdama į žmones iš dangaus, pravirko ne vienoje pasaulio vietoje. Lietuvai ypač brangu, kad Mergelė Marija palietė mūsų tėvynės žemę daugiau nei prieš 400 metų – 1608-aisiais.

Kalendoriaus tema lėmė, kad Švč. Mergelės Marijos nuotraukos rinktos įvairiose Lietuvos bažnyčiose. „Norėjau, kad kalendoriaus vaizdai jungtų visas Lietuvos vyskupijas, visus Lietuvos žmones, ir Marija lydėtų mus visus ateinančius metus, - sakė Šiaulių vyskupas. Kalendoriaus struktūra šiek tiek kitokia, nei ankstesniųjų. Spausdinami ne tik Mergelės Marijos atvaizdai, bet ir fotografijos šventovių, kurias puošia šie paveikslai. Dvasingumo teikia ir žymios lietuvių poetės Lacrimos posmai

Šiaulių vyskupas pasakojo, kad parengti kalendorių nebuvo lengva - daugelis paveikslų yra pakabinti gana aukštai arba – po stiklu. Teko lipti ant aukštų kopėčių, įvairių paaukštinimų.

Viena įdomiausių vakaro dalių tapo Jo Ekscelencijos pasakojimas apie tai, kodėl jis šalia visuotinai pripažintų šedevrų - Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos, Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu, Žemaičių Kalvarijos Krikščioniškųjų šeimų Karalienės bei kitų žinomų atvaizdų - fotografavo ir labai paprastus Mergelės Marijos paveikslus gana kukliose šalies vyskupijų bažnyčiose. Pavyzdžiui, Kovo mėnesį, kai švenčiame Apreiškimą Švč. Mergelei Marijai, įdėti kuklūs Pakražančio bažnyčios ir Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai paveikslo vaizdai. „Pagalvojau: Marija tokia paprastutė, tokia nuostabi, tad tegu ir jos paveikslas būna ne kažkoks šedevras, bet paprastas, visiems žmonėms Apreiškimo istoriją bylojantis atvaizdas“, - sakė Šiaulių ganytojas. Kalendoriuje puikuojasi ir pats mažiausias, malonėmis pagarsėjęs švč. Mergelės Marijos su kūdikiu atvaizdas, dalyvavęs daugelyje sėkmingų karo žygių. Jis nutapytas ant varinės skardos. Paveikslo aukštis – 20 cm., plotis – 14 cm.

Renginys baigėsi autografų dalinimu. Prie kalendoriuose pasirašančio Šiaulių vyskupo stalelio nusidriekė didžiulė žmonių eilė.

Laima Zimkienė