Kaune atsisveikinta su vyskupu Romualdu Krikščiūnu
Lapkričio 4 d. vidudienį, po laidotuvių šv. Mišių, Kaune atsisveikinta su vyskupu
emeritu, tituliniu Amajos vyskupu, bažnytinės teisės daktaru Romualdu Krikščiūnu.
Pas Viešpatį, eidamas 81-uosius metus, vyskupas Romualdas Krikščiūnas iškeliavo
lapkričio 2 d. ryte ir buvo pašarvotas paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
Kaune gimęs, užaugęs, čia mokslus baigęs, 1954 m. kunigu, o 1969 m vyskupu arkikatedroje
bazilikoje įšventintas ganytojas, baigęs žemiškąją kelionę, dalyvaujant gausiam būriui
vyskupų, kunigų, seminaristų, tikinčiųjų, amžinojo poilsio atgulė prie mažosios Kristaus
Prisikėlimo bažnyčios, kurioje dirbo pirmąjį savo kunigiškosios tarnystės dešimtmetį.
Atsisveikinimas prasidėjo malda už mirusįjį vyskupą Romualdą Krikščiūną prašant
Viešpaties gailestingumo laidotuvių šv. Mišiose. Jų aukoti prie altoriaus Kristaus
Prisikėlimo bažnyčioje atėjo gausi dvasininkų procesija. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus
arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas
metropolitas Sigitas Tamkevičius, Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius, Panevėžio
vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas
Boruta SJ Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus vyskupas
emeritas Juozas Tunaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas,
taip pat apie 90 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.
Pamokslą pasakė Panevėžio
vyskupijos, kurios apaštališkuoju administratoriumi 1973–1983 m. buvo vysk. R. Krikščiūnas,
ganytojas J. Kauneckas. Jis priminė labai skaudų Lietuvos Bažnyčiai, itin sudėtingą
ir didelių išbandymų ypač kunigams bei vyskupams atnešusį sovietmetį, kuriuo ir buvo
pašauktas tarnauti velionis vysk. R. Krikščiūnas. Išsimokslinęs, Vatikano II Susirinkime
dalyvavęs ganytojas, pasak pamokslininko, kaip ir kiti to meto dvasininkai, turėjo
spręsti skaudžiausią tarnystės dilemą – kaip vykdyti Bažnyčios skiriamą pareigą rūpintis
žmonių tikėjimu, jei to daryti nebuvo leidžiama valdžios ir netgi baudžiama. Dėl šio
rūpesčio savo ganomaisiais, pasak vysk. J. Kaunecko, šimtai dvasininkų Lietuvoje nuėjo
lagerių, kankinimų ir net mirties kelią.
Pamoksle raginta dėkoti Dievui už
tai, kad ir sunkiais laikais rasdavosi daug Dievui ištikimų kunigų, kurie rinkdavosi
šį kelią ir kunigystę ir laikydavo ją vertą savo gyvenimo. Vysk. J. Kauneckas priminė
vysk. R. Krikščiūno pirmtako Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko mintį „apie vyskupo
pareigos kryžių“, visais laikais reikalingą tikinčiųjų maldos ir palaikymo, ragindamas
melstis ir už sunkiai, greičiausiai nuo skaudžių išbandymų savo kelyje sirgusį vyskupą
Romualdą, ir už visus kunigus bei pašaukimus į kunigystę.
Pasibaigus Eucharistijos
liturgijai, laidotuvių maldai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Visų Šventųjų
litaniją giedojusiai gausiai dvasininkų ir tikinčiųjų procesijai karstą su palaikais
atlydėjus prie kapo duobės mažosios Kristaus Prisikėlimo šventoriuje jautrų atsisveikinimo
žodį tarė Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis.
Šis drauge su vyskupu
Romualdu 1950–1954 m. Kauno kunigų seminarijoje mokęsis ganytojas (kaip sakė, iš susirinkusių
studijuoti tada 19-os klierikų greit beliko 17) priminė abiejų bendramokslių dramatišką
studijų metą, kai labai aršiai siautėjo komunistinė valdžia. 75 – toks tuomet studijavusių
seminaristų skaičius netikėtai buvo sumažintas iki 35, o ir tie patys gyvenę, kaip
vėliau pripažino abu po studijų susirgusius draugus gydę medikai, antisanitarinėmis
sąlygomis – po keturis 16 kv. metrų kambarėlyje. Betgi, pasak kalbėjusio vysk. J.
Tunaičio, „esame laimingi, dėkojame Dievui, kad mus drauge su vysk. R. Krikščiūnu
tais sunkiais laikais pašaukė“.
„Dieve, kokia graži kunigystė ir kiek joje
daug gero žmonėms galima padaryti“, – sakė vysk. J. Tunaitis, apgailestaudamas tik
dėl vieno, kad dabar tebetarnaus tik aštuoni likę šio kurso draugai, ir atsisveikindamas
su brangiu pas Viešpatį iškeliavusiu bendramoksliu vyskupu Romualdu.
Už dalyvavimą,
maldas ir palydėjimą, už rūpinimąsi vysk. R. Krikščiūnu jo sveikatos ir ligos dienomis
visiems nuoširdų ačiū tarė vysk. J. Kauneckas.