2010-11-01 16:01:03

Visų šventųjų iškilmės vidudienio malda. Popiežiaus užuojauta Bagdado katalikų bendruomenei.


Prieš Visų Šventųjų iškilmės vidudienio maldą kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje susirinkusius maldininkus, popiežius Benediktas XVI visų pirma pareiškė solidarumą baisios tragedijos ištiktiems Irako katalikams.

Vakar vakare pasikėsinime Bagdado sirų katalikų katedroje buvo nužudyta ir sužeista dešimtys žmonių, tarp jų du kunigai ir tikintieji susirinkę į sekmadienio Mišias, - kalbėjo popiežius pirmadienio vidudienį. Meldžiuosi už šito absurdiško smurto aukas. Tai neparastai žiaurus išpuolis, nes pasikėsinta į nekaltus žmones, susirinkusius į Dievo namus, kurie yra meilės ir susitaikinimo namai. Reiškiu dvasinį artumą su krikščionių bendruomene, drąsinu ganytojus ir visus tikinčiuosius būti tvirtiems ir neprarasti vilties. Artimųjų Rytų gyventojams kenčiant dėl tokių smurto atvejų, dar kartą karštai raginu siekti taikos. Taika yra Dievo dovana, bet kartu ji yra ir geros valios žmonių, nacionalinių ir tarptautinių institucijų pastangų rezultatas. Visi tesujungia savo jėgas, kad kuo greičiau liautųsi smurtas.

* * *

Trumpos popiežiaus katechezės tema buvo šiomis dienomis lapkričio 1-ąją Bažnyčios švenčiama Visų Šventųjų iškilmė ir iškart po jos, lapkričio 2-ąją, minima maldos už mirusius tikinčiuosius diena.

Visų Šventųjų iškilmė, kurią šiandien švenčiame, kviečia mus kelti akis į dangų ir medituoti mus laukiančią dieviškojo gyvenimo pilnatvę. „Mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime“ (1 Jn 3,2) – šiais žodžiais apaštalas šv. Jonas kalba apie nepaprastą ryšį, kuris mus jungia su Dievu ir kartu apie ateityje mums skirtą likimą. Būdami Dievo vaikai, mes gauname ir malones, kurių dėka sugebame pakelti žemiškojo gyvenimo išbandymus – teisingumo stoką, nesusipratimus, o taip pat ir persekiojimus. Tačiau kartu mes jau dabar ragaujame to naujo gyvenimo, pažadėto Kristaus palaiminimuose. Jau dabar mes ragaujame tos šventumo dovanos, ypač kai dalyvaudami Eucharistijos liturgijoje bendraujame su ta „milžiniška minia“ palaimintųjų sielų, kurios danguje amžinai šlovina Dievą ir Avinėlį.

Bendrystės su šita didžiąją šventųjų šeima guodžiami, rytoj minėsime visus mirusius tikinčiuosius,- sakė popiežius. Lapkričio 2-osios liturgija ir maldingas paprotys lankyti kapus, mums primena, jog mirtis yra mūsų artėjimo prie Dievo kelio dalis ir kad ji išnyks tuomet kai Dievas bus viskas visuose. Žinoma, atsiskyrimas nuo žemiško gyvenimo yra skausmingas, tačiau nereikia jo bijoti, nes, lydimas Bažnyčios maldos už mirusius, jis negali nutraukti tvirto ryšio, kuris mus jungia su Kristumi.

Brangūs bičiuliai, - sakė Šventais Tėvas baigdamas pirmadienio vidudienį sakytą kalbą, - amžinybė – tai ne niekada nesibaigiančios kalendoriaus dienos, bet kažkas panašaus į pilnatvės kupiną akimirką, kuri pripildo mus ir kurioje mes pasiekiame būties, tiesos ir meilės pilnatvę. Melskime, kad Mergelė Marija, patikimiausia mūsų vadovė, globotų mus kelionėje į dangiškąją tėvynę. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.