Visų šventųjų iškilmės vidudienio malda. Popiežiaus užuojauta Bagdado katalikų bendruomenei.
Prieš Visų Šventųjų iškilmės vidudienio maldą kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje susirinkusius
maldininkus, popiežius Benediktas XVI visų pirma pareiškė solidarumą baisios tragedijos
ištiktiems Irako katalikams.
Vakar vakare pasikėsinime Bagdado sirų katalikų
katedroje buvo nužudyta ir sužeista dešimtys žmonių, tarp jų du kunigai ir tikintieji
susirinkę į sekmadienio Mišias, - kalbėjo popiežius pirmadienio vidudienį. Meldžiuosi
už šito absurdiško smurto aukas. Tai neparastai žiaurus išpuolis, nes pasikėsinta
į nekaltus žmones, susirinkusius į Dievo namus, kurie yra meilės ir susitaikinimo
namai. Reiškiu dvasinį artumą su krikščionių bendruomene, drąsinu ganytojus ir visus
tikinčiuosius būti tvirtiems ir neprarasti vilties. Artimųjų Rytų gyventojams kenčiant
dėl tokių smurto atvejų, dar kartą karštai raginu siekti taikos. Taika yra Dievo dovana,
bet kartu ji yra ir geros valios žmonių, nacionalinių ir tarptautinių institucijų
pastangų rezultatas. Visi tesujungia savo jėgas, kad kuo greičiau liautųsi smurtas.
*
* *
Trumpos popiežiaus katechezės tema buvo šiomis dienomis lapkričio 1-ąją
Bažnyčios švenčiama Visų Šventųjų iškilmė ir iškart po jos, lapkričio 2-ąją, minima
maldos už mirusius tikinčiuosius diena.
Visų Šventųjų iškilmė, kurią šiandien
švenčiame, kviečia mus kelti akis į dangų ir medituoti mus laukiančią dieviškojo gyvenimo
pilnatvę. „Mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime“ (1 Jn 3,2)
– šiais žodžiais apaštalas šv. Jonas kalba apie nepaprastą ryšį, kuris mus jungia
su Dievu ir kartu apie ateityje mums skirtą likimą. Būdami Dievo vaikai, mes gauname
ir malones, kurių dėka sugebame pakelti žemiškojo gyvenimo išbandymus – teisingumo
stoką, nesusipratimus, o taip pat ir persekiojimus. Tačiau kartu mes jau dabar ragaujame
to naujo gyvenimo, pažadėto Kristaus palaiminimuose. Jau dabar mes ragaujame tos šventumo
dovanos, ypač kai dalyvaudami Eucharistijos liturgijoje bendraujame su ta „milžiniška
minia“ palaimintųjų sielų, kurios danguje amžinai šlovina Dievą ir Avinėlį.
Bendrystės
su šita didžiąją šventųjų šeima guodžiami, rytoj minėsime visus mirusius tikinčiuosius,-
sakė popiežius. Lapkričio 2-osios liturgija ir maldingas paprotys lankyti kapus, mums
primena, jog mirtis yra mūsų artėjimo prie Dievo kelio dalis ir kad ji išnyks tuomet
kai Dievas bus viskas visuose. Žinoma, atsiskyrimas nuo žemiško gyvenimo yra skausmingas,
tačiau nereikia jo bijoti, nes, lydimas Bažnyčios maldos už mirusius, jis negali nutraukti
tvirto ryšio, kuris mus jungia su Kristumi.
Brangūs bičiuliai, - sakė Šventais
Tėvas baigdamas pirmadienio vidudienį sakytą kalbą, - amžinybė – tai ne niekada nesibaigiančios
kalendoriaus dienos, bet kažkas panašaus į pilnatvės kupiną akimirką, kuri pripildo
mus ir kurioje mes pasiekiame būties, tiesos ir meilės pilnatvę. Melskime, kad Mergelė
Marija, patikimiausia mūsų vadovė, globotų mus kelionėje į dangiškąją tėvynę. (jm)