Sekmadienio vidudienio malda. „Dievas nieko neatstumia“
Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje popiežius komentavo tądien Evangelijoje
girdėtą pasakojimą apie Jėzaus susitikimą Jeriche su muitininkų viršininku Zachiejumi
ir apie pastarojo atsivertimą.
Evangelistas Lukas skiria ypatingą dėmesį Jėzaus
gailestingumui. Jo pasakojime aptinkame keletą epizodų, išryškinančių gailestingąją
meilę. Kristus sako, jog jis atėjo gelbėti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių. Tarp Lukui
būdingiausių pasakojimų yra pasakojimas apie Zachiejaus atsivertimą, skaitytas šio
sekmadienio liturgijoje.
Dievas nieko neatstumia, nei vargšų, nei turtingųjų.
Dievas nepaiso mūsų žmogiškojo požiūrio į kitus žmones, bet kiekviename žmoguje mato
sielą, kurią reikia išgelbėti. Ypatingai brangios jam tos sielos, kurias žmonės laiko
žuvusiomis arba kurios pačios apie save mano, kad jos pasmerktos. Jėzus Kristus, Įsikūnijęs
Dievas, parodo nusidėjėliui savo begalinį gailestingumą. Tačiau tai nereiškia, kad
būtų sumenkintas pats nuodėmės rimtumas. Kristus nori išgelbėti nusidėjėlį, siūlo
jam galimybę atsiteisti, viską pradėti iš naujo, atsiversti. Kitoje Evangelijos vietoje
Jėzus sako, kad turtuoliui labai sunku įteiti į Dangaus Karalystę. Zachiejaus atveju
kaip tik matome, kad įvyksta neįmanomas dalykas. Jis, - komentuoja šv. Jeronimas,
- atidavė visus savo turtus ir iš karto jis buvo apdovanotas kitais turtais – lobiu
danguje.
Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius, - Zachiejus priėmė Jėzų ir atsivertė,
nes Jėzus pirmas jį priėmė. Nepasmerkė jo, atsiliepė į jo išganymo troškimą. Melskime
Mergelę Mariją, kad ir mus aplankytų Josios Dieviškasis Sūnus ir kad Jo meilės atnaujinti
ir mes būtume gailestingi kitiems žmonėms. (jm)