Paskelbta popiežiaus Benedikto XVI žinia būsimai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai: „Viena žmonių šeima“

Antradienį Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Benedikto XVI žinia ateinančių metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai. 2011 m. sausio 16 d. minėsimos Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema: „Viena žmonių šeima“. Šių kasmetinių minėjimų tradicija siekia Pirmojo pasaulinio karo pradžią. Vos prasidėjus Didžiajam karui, popiežius Benediktas XV paragino šelpti savo gimtąsias vietas palikti priverstus žmones ir tokia solidarumo su pabėgėliais ir migrantais diena pirmą kartą buvo pažymėta 1915 metais. Tad ateinančių metų sausio mėnesį jis bus minima devyniasdešimt septintą kartą.

Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena, - rašoma antradienį pristatytame popiežiaus dokumente, - visai Bažnyčiai yra proga pamąstyti apie kaskart platesnės apimties migracijos reiškinį, melstis, kad mūsų širdys būtų kupinos krikščioniško svetingumo, drąsiau imtis darbo, kad pasaulyje tvirtėtų meilė ir teisingumas, kurie yra tvirčiausias tikros ir pastovios taikos pamatas. „Kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą“ (Jn 13,34), - skamba nuolatos mums kartojamas Viešpaties raginimas. Iš šito žmonių bendrumo išplaukia ir tema, kurią pasiūlau ateinančių metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių, - rašė Benediktas XVI. Esame viena žmonių šeima, esame broliai ir seserys, gyvenantys visuomenėse, kurios tampa vis labiau daugiaetninės ir daugiakultūrės, kuriose įvairias religijas išpažįstantys žmonės stengiasi kalbėtis ir sugyventi, gerbti tarpusavio skirtumus.

Šiandien žmonės migranto dalią renkasi dėl labai įvairių priežasčių, - rašo popiežius. Esama vidinės ir tarptautinės, nuolatinės ir sezoninės, ekonominės ir politinės, savanoriškos ir priverstinės migracijos. Daugeliu atvejų palikti savo šalis žmones verčia persekiojimai ir bėgimas jiems tampa vieninteliu išsigelbėjimu. O pagaliau ir mūsų epochai taip būdinga globalizacija nėra tik socialinis ir ekonominis procesas, bet ji taip pat glaudesniais ryšiais tarpusavy sujungia visą žmoniją, šalina geografines ir kultūrines ribas. Dėl to Bažnyčia skelbia, kad šio epochinio reiškinio esmė ir pagrindinis jo etinis kriterijus turi būti žmonijos šeimos vienybės ir jos gerovės siekimas. Visi žmonės priklauso vienai žmonijos šeimai – ir migrantai, ir juos priimančios visuomenės. Visi turime vienodą teisę naudotis žemės gėrybėmis. Būtent šituo remiasi Bažnyčios socialinio mokymo skelbiamas solidarumas. Šituo vadovaujasi ir pačios Bažnyčios gyvenimas. Bažnyčia yra per istoriją keliaujanti Dievo tauta. Bažnyčia, kaip moko Vatikano II Susirinkimas, Kristuje yra artimos jungties su Dievu ir visos žmonių giminės vienybės sakramentas, tai yra ženklas bei įrankis. Dėl to ir pastangos kurti visuotinę brolybę nėra bergždžios.

Popiežius ragina spręsti visas migracijos keliamas problemas vadovaujantis tokiu žmonijos suvokimu. Migracijos reiškinys yra labai platus ir įvairus; jame yra daug pozityvių dalykų, bet kartu ir daug žmogiškų tragedijų bei situacijų ir laikysenų, niekaip nesuderinamų su žmogaus orumu ir su civilizuotomis save laikančių visuomenių garbingumu. Bažnyčia migracijos reiškinį suvokia visų pirma kaip laiko ženklą, padedantį aiškiau suprasti, kad viena svarbiausių dabartinei žmonijai keliamų užduočių yra vienos žmonių šeimos kūrimas.

Baigdamas savo svarstymus, skirtus ateinančių metų Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, popiežius kreipiasi į tikinčiuosius ir ragina melsti Dievą – visų žmonių Tėvą – kad padėtų kiekvienam žmogui darniai ir broliškai sugyventi su visais žmonėmis, kad visuomeniniame, politiniame ir instituciniame gyvenime būtų vis daugiau supratimo ir pagarbos kitoms tautoms ir kultūroms. (jm)