Šeštadienio rytą Dievo tarnaitė Alfonsa Clerici buvo paskelbta palaimintąją
Italijos šiaurinėje dalyje, Vercelli katedroje popiežiui Benediktui XVI atstovavo
bei apeigoms vadovavo arkivyskupas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
Alfonsa gimė 1860 vasario 14 d. netoli Milano, Lainate miestelyje. Ji buvo
pirmagimė dešimties vaikų šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą, išvyko mokytis į Monzos
Brangiausiojo Kraujo kolegiją, kur 1897 metais įgijo aukštesniųjų klasių mokytojos
diplomą bei grįžo į gimtąjį Lainate miestą mokytojauti. Dar besimokydama kolegijoje
aiškiai suvokė pašaukimą pasišvęsti Dievui. Netrukus po studijų, 1883 įstojo į Monzos
Brangiausiojo Kraujo vienuolyną. Į tą patį vienuolyną įstojo ir jos sesuo Bonaventūra.
Taip pat du Alfonsos broliai pasirinko pašvęsto gyvenimo kelią.
Iš pradžių
vienuolė Alfonsa toliau dirbo mokytoja, tačiau greitai buvo paskirta direktore. Vadovaudama
institutui parodė ne tik didaktinius gebėjimus, bet taip pat išmintį ir administracinius
gabumus. 1911 metai sesers Alfonsos gyvenime buvo ypatingi, nes arkivyskupas Teodoro
Valere jai pavedė vadovauti Vercelli miesto mergaičių „Dievo Apvaizdos“ prieglaudai.
Per 19 vadovavimo metų sesuo Alfonsa pertvarkė prieglaudos administraciją bei mergaičių
žmogišką, dvasinę ir kultūrinę formaciją. Vienuolės ypatingas švelnumas, kantrumas
bei begalinis gerumas net su sunkiausio charakterio mokinėmis, liudijo jos nuolatinę
bendrystę su Dievu, tarnystę ir dvasinį bei materialinį artumą vargingiausiems ir
kenčiantiems žmonėms. Alfonsai išmaldos dalinimas, paraginimų ir patarimų davimas
buvo kelias į dvasinę artimo meilę. Kitos vienuolės paliudijo, kad iš artimo meilės
darbų palaimintoji Alfonsa sėmėsi stiprybės. O didžiausias Alfonsos džiaugsmas būdavo
gėriu atsakyti į patirtą blogį.
Palaimintoji sesuo Alfonsa Clerici mirė 1930
metų sausio 14 d. 1876 metais įkurta Brangiausiojo Kraujo kongregacija dabar turi
500 vienuolių, kurios darbuojasi Italijoje, Brazilijoje, Kenijoje, Rytų Timore. (kl)