P. Motinos Teresės gimimo šimtmečio minėjimo vakaras Šiauliuose

Spalio 21 d. vakaras Šiaulių dramos teatre buvo skirtas p. Motinos Teresės šimtmečio minėjimui. Renginyje primintos bei atskleistos mažiau žinomos palaimintosios Motinos Teresės gyvenimo detalės. Šiaulių dramos teatro aktoriai skaitė ištraukas iš knygos Motina Teresė. Ateik, būk mano šviesa. Vakaro metu didžiausias dėmesys atkreiptas į Motinos Teresės asmenį: jos paprastumą, pasiaukojimą, gebėjimą į kiekvieną situaciją pažvelgti paklusnumo šviesoje, pastoviai klausiant: „o ko norėtų Kristus“. Renginio globėjas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Motinos Teresės gyvenimą vadindamas stebuklu, pasakojo ypatingą palaimintosios paprastumą liudijantį prisiminimą: „Jai plojom atsistoję daugybė vyskupų, o ji elgėsi taip, lyg ne jai būtų skirtos ovacijos“. Biografinius Motinos Teresės gyvenimo momentus priminė jėzuitas tėvas Algimantas Gudaitis. Ryškiausi momentai – pašaukimas pašaukime bei išgyventa tamsioji naktis. Tik aiškus Dievo valios suvokimas duotos ramybės metu padėjo, anot jėzuito, išgyventi tamsiąją naktį ir nesumaišyti Dievo valios su piktosios dvasios gundymais. Motina Teresė, kaip teigė tėvas Algimantas, gerai pažinojo ir skyrė abiejų dvasių balsus. Tik tai padėjo nepamesti didžiojo darbo su vargšais, kai piršto krustelėjimo tereikėjo, kad grįžtų į įprastą, saugų, patogų Loreto vienuolyno gyvenimą. Motinos Teresės išskirtinę meilę Dievui bei paprastumą liudijo ir renginio viešnios – Dievo meilės misionierės. Viena jų pasakojo, kaip žurnalistas Motiną Teresę paklausė, ką ji darytų, jei nebebūtų generalinė vyresnioji. Paklaustoji labai paprastai atsakė: „Aš dar moku gerai valyti išvietes“. Dievo Meilės misionierės, dar kitaip vadinamos Motinos Teresės seserimis į renginį atvyko iš Kretingos ir Vilniaus. Kretingiškė perdavė pačios M. Teresės išsakytas mintis. Grupė iš Vilniaus atsivežė lėlių teatrą, padėjusį iliustruoti minimos palaimintosios pamokas sunkiomis situacijomis. Viena jų: būsimai palaimintajai besiruošiant vizitui pas Šventąjį Tėvą dukterėčia norėjo nupirkti naują megztinį, nes ji gėdijosi jos vargano apdaro. Motina Teresė atsakiusi, kad jai bus gėda būti turtingesne už Kristų.

Darbo patirtimi bei įspūdžiais pas meilės misionieres Indijoje ir Armėnijoje dalinosi Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro darbuotoja Šarūnė Jasiūnaitė, pasakojimą paįvairinusi nuotraukomis iš Kalkutos. Giesmėmis džiugino vaikų vokalinė grupė Ro-ko-ko, vadovaujama Rasos Kauneckaitės.

Inesė Ratnikaitė