Šventasis Tėvas pasveikino 46-osios italų katalikų socialinės savaitės dalyvius

Spalio 14 dieną Italijos pietuose esančiame Reggio Calabria mieste prasidėjo 46 italų katalikų socialinė savaitė, skirta diskusijoms apie įvairius visuomeninius klausimus iš katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos perspektyvos. Tris dienas truksiantis renginys yra nemažas. Jame dalyvauja 227 Italijos diecezijų delegatai, apie 1200 asmenų.

Italų katalikų socialinės savaitės dalyvius laišku pasveikino popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas dėkojo Bažnyčiai Italijoje, jos žmonėms, bendruomenėms, institucijoms, diecezijoms, akademiniams centrams, kurie dalyvauja Italijos gyvenime, ieško ir kuria jos ateities perspektyvas.

Tai tampa dar svarbiau dabartiniu krizės laikotarpiu, kai plinta nedarbas, trukdantis ypač jauniems žmonėms tapti vystimosi autoriais, gundantis pasiduoti uždarumui, nepasitikėjimui, abejingumui, krypties pametimui.

Problema nėra tik ekonominė, bet ypač kultūrinė, atsispindinti demografinėje krizėje, sunkumuose įvertinti moters vaidmenį, suaugusiųjų nesugebėjime save suvokti ir būti ugdytojais. Dėlto reikia pripažinti ir remti šeimos socialinę funkciją. Šeima yra jausmų ir santykių branduolys, aplinka, kurioje geriausiai užtikrinama savitarpio pagalba, solidarumas, rūpestis, vertybių perdavimas. Būtina šeimą saugot, suteikt jai veiksmingą paramą, pakankamus resursus, palankią darbo aplinką.

Žinoma, rašoma Benedikto XVI laiške, katalikams netrūksta supratimo, jog tokios pastangos turi vykti dabartinių sudėtingų ir delikačių pokyčių, liečiančių visą žmoniją, viduje. Šia proga popiežius pažymėjo, kad faktinio žmonių priklausomumo vienas nuo kito nelydi adekvatus sąžinių ir protų atitikimas.

Dar reikia paminėti žmogaus gyvybės, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, žmogaus orumo, aplinkos ir taikos saugojimą. Tai nėra lengvi uždaviniai, bet yra įmanoma juos spręsti, jei pasitikima žmogumi, jo protu, jei kiekvienas prisiima savo atsakomybės dalį – būtų klaidinga manyti, kad valstybės institucijos gali išspręsti visas problemas.

Veikti su atsakomybe reiškia ieškoti ne tik savo interesų patenkinimo, bet siekti visos šalies, visų žmonių bendrojo gėrio. „Bendrasis gėris“ yra atraminė Bažnyčios socialinės doktrinos sąvoka, aprašanti ne pavienio individo, o visų bendruomenę sudarančių asmenų gėrį. Tai pamatinis socialinis ir politinis kriterijus.

Šventasis Tėvas linkėjo, kad iškiltų nauja katalikų karta, iš vidaus atnaujinti asmenys, kurie įsipareigotų politikoje be menkavertiškumo kompleksų. Žinoma, tai neatsitiks šiaip sau. Tai greičiau yra intelektualinės ir moralinės formacijos tikslas, remiantis didžiosiomis tiesomis apie Dievą ir žmogų.

Katalikai, kartu su visais geros valios žmonėmis, dalijasi pareiga kovoti prieš neteisybės, skurdo, konflikto situacijas, tarp kurių Benediktas XVI Italijos kontekste atskirai paminėjo imigracijos fenomeną. Dėl įvairių motyvų žmonės yra priverčiami palikti savo namus. Popiežius linkėjo, kad Italijos katalikai juos priimtų, priimdami ir tai, ką imigrantai gali duoti Italijai.

*

Pranešimą renginyje perskaitęs kardinolas Angelo Bagnasco, Genujos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, taip pat nemažai dėmesio skyrė krikščionių dalyvavimui politikoje. Pasak jo, visiškas religijos ir viešos sferos atskyrimas, religiją įspraudžiant tik į privačią dimensiją, nėra krikščioniškos pasaulėžiūros dalis, nėra ir protingas. Juk žmogus yra vieningas savyje ir nepakelia susidvejinimų. „Žmogaus mieste“ ir „Dievo mieste“ gyvena tie patys piliečiai. Abu miestai rūpinasi savo piliečių gerove: kiekvienas pagal savo specifiką, tačiau neneigdami vienas kito. Juk aukščiausias amžinojo gyvenimo gėris neprieštarauja individo ir visuomenės gerbūviui, priešingai, skatina humanitarines ir socialines iniciatyvas, kurias Bažnyčia visada vykdo. Dievo mieste žmogaus orumas pasiekia pilnatvę, nes pats Dievas tapo žmogumi. Iš kitos pusės, žmogaus miestas rūpinasi žmogaus materialiu ir socialiniu gėriu, tačiau negali ignoruoti religinės ir dvasinės asmens dimensijos. (rk)