Artimųjų Rytų krikščionių viltys sudėtos į Vyskupų sinodą

Artimųjų Rytų krikščionys turi teisę puoselėti viltį – pareiškė nevienas Vyskupų Sinodo tėvas „bendrystės ir liudijimo“ temai skirtoje asamblėjoje, kuri šiomis dienomis vykta Vatikane ir kurios kasdieniuose posėdžiuose dalyvauja popiežius Benediktas XVI. Šeštojoje kongregacijoje kalbėjusių Sinodo narių pasisakymuose ryškėjo lygių teisių ir komunikacijų sutvirtinimo temos.

„Kamuojamo Artimųjų rytų regiono krikščionys turime teisę viltis, todėl visas viltis sudedame į šį Sinodą“. Būtent tokia mintis ryškėja Sinodo tėvų pranešimuose ir pasisakymuose. Nors Libane Bažnyčiai pripažintas svarbus vaidmuo, Saudo Arabija skatina plėsti tarp-religinius susitikimus, o kur ne kur Persų Įlankos kraštuose pradedama statyti naujas bažnyčias, reikia pripažinti, kad tose šalyse, kuriose islamas yra valstybinė religija, nėra religijos laisvės, suvaržytos imigrantų teisės, trūksta kunigų. Vienas iš Sinode svarstomų klausimų ir yra kaip visa tai suderinti su Korano deklaruojama tolerancija, kai nėra sąžinės laisvės ir ne visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą? Tokiame kontekste atsakymą gali suteikti moderniosios komunikacijų sistemos, ypač skaitmeninės, kurių plėtra tapo būtina ne vien kaip pasauliečių, bet taip pat seminaristų ir kunigų bendravimo forma. Dažni pasisakymai Sinodo salėje buvo skirti šeimai, jos evangelizavimo būtinumui. Artimųjų Rytų Bažnyčios jaučia kaip grėsmę Vakarų sekuliarios kultūros bandyme dominuoti, įskiepijant šeimai žalingas apraiškas, iš kurių dažniausiai minimos yra išsituokimas ir kontracepcijos. Šeimos branduolį būtina išsaugoti, šeimą ugdant kaip namų Bažnyčią, kuri yra tikėjimo perdavimo atrama.

Vyskupai asamblėjos kongregacijoje negailėjo savikritikos. Artimųjų rytų krikščionys per menkai išmano Evangeliją, o krikščionių susiskaldymas ir nevienybė tęsia sąmyšį ir skaudulį. Tad kaip krikščionims suvokti Bažnyčią, kai joje nutrūkę bendrystės ryšiai? Dabar laikas žengti kartu vardan Dievo tauto gerovės, nes ekumeninis iššūkis Artimuosiuose rytuose yra vienas iš svarbiausių nūdienos Bažnyčiai. Todėl Sinode buvo iškelta mintis surengti „Artimųjų Rytų ekumenines dienas“ pagal „Pasaulinės jaunimo dienos“ pavyzdį. Asamblėjoje buvo aptartas ir migrantų klausimas, nes migrantai dažnai tampa „nukryžiuotaisiais“ tarp gimtojo ir svečiojo krašto. Todėl Sinodo tėvai primygtinai kvietė Artimųjų rytų krikščionis nesiblaškyti po svetimus kraštus, o glaustis prie gimtinės, nes jų buvimas nėra koks nors atsitiktinumas, o „tokia Dievo valia“. Antra vertus, pateisinama migracija yra pamatinė žmogaus teisė, atspindinti pagarbą žmogaus laisvei ir orumui, - pažymėjo kongregacijoje kalbėję vyskupai. Tačiau visų kalbose aiškiai ryškėjo motyvas, jog nuo Artimųjų Rytų krikščionių poreikių rėmimo koncepcijos būtina pereiti prie regiono plėtros skatinimo, kad būtų tvirtinamos į Artimųjų Rytų žemę įaugusios krikščioniškų bendruomenių šaknys. Sinodo tėvus pasveikino Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas, kardinolas Roger Etchegaray, kuris paskatino Sinodo tėvus mesti žvilgsnius toliau nuo Artimųjų į Tolimuosius rytus, kad Dievo Žodis plačiai pasklistų ir tame regione.

Ketvirtadienį Sinode kalbėjo musulmonų pasiuntiniai, sunitų atstovas, Libano didžiojo mufti patarėjas politikos klausimais, Muhammad al-Sammak ir šiitų atstovas, Irano mokslų akademijos narys, Teherano Shahid Beheshti universiteto teisės fakulteto profesorius, ajatola Seyed Mostafa Mohaghegh Ahmadabadi. Islamo atstovai kalbose dėmesį skyrė krikščionių ir musulmonų dialogui, abipusiam susipratimui. Pasaulio stabilumą bus galima užtikrinti tik jei visi gyvensime neturėdami „kito“ baimės. Todėl būtina užtikrinti visų religijų tikinčiųjų teisę be gėdos jausmo. Praeityje buvę gilūs nesusipratimai tebėra gajūs, tačiau yra kraštų, kuriuose vyrauja abipusė krikščionių ir musulmonų pagarba. Būtina žengti būtent šiuo keliu, - kalbėjo šiitų atstovas iš Irano. Sunitas iš Libano antrino šiai minčiai tikindamas, jog musulmonų tikintieji dalijasi krikščionių patiriamais skausmais, ypač po 2001 metų rugsėjo 11 atakų, be kitko sužadinusių islamofobiją. Tačiau dabar visi kartu turi darbuotis, kad būtų gerbiamos visų teisės ir pareigos, kovojama su ekstremizmu, ugdoma draugystės ir atleidimo kultūra. Nes krikščionių, bendradarbiaujančių su musulmonais, buvimas Artimuosiuose Rytuose yra būtinybė visam pasauliui, - kalbėjo Vyskupų Sinode sunitų atstovas iš Libano. Abu musulmonų atstovus atskirai privačiose audiencijose priėmė popiežius Benediktas XVI. (sk)