Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko pranešimas spaudai dėl Europos Parlamentinės
asamblėjos priimto sprendimo
2010 m. spalio 7 d. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją “Dėl
sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą”, kurioje išsakyta tvirta pozicija,
kad “joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiama, laikoma atsakinga ar
diskriminuojama dėl to, kad atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti
abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti
vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių”.
Ši žinia įsilieja
į mūsų visuomenėje pastaruoju metu vykstančias diskusijas ir reiškiamus nepagrįstus
priekaištus Katalikų Bažnyčiai, kuri neva kišasi į Valstybės gyvenimą, nurodinėja
ir primetinėja savas nuostatas ir pozicijas, kurių privalu laikytis sveikatos apsaugos
srityje, kuomet kalbama apie labai jautrias medicinos sritis, kaip gyvybės apsaugos,
dirbtinio/pagalbinio apvaisinimo, akušerių ir ginekologų gydytojų darbo praktikas.
Sveikiname
ir džiaugiamės Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje išreikšta pozicija,
kuri dar kartą ne tik paliudija prigimtinę žmogaus teisę į tikėjimo, sąžinės laisvę
kaip fundamentalią teisę, bet tai skelbia kaip visos Europos teisinės elgsenos praktiką,
užtikrinančią ir leidžiančią gerbti ir išreikšti savo įsitikinimus bei jų laikytis
savo darbo aplinkoje.
Tikimės, kad šis sprendimas bus pagalba ir Lietuvos Valstybės
institucijoms užbaigti bereikalingus priekaištus ir visuomenės nuteikimą prieš Katalikų
Bažnyčios skelbiamą mokymą apie gyvybę, jos vertę bei prigimtines teises į tikėjimo,
sąžinės, vertybių raišką bei įtakos ir padrąsins Lietuvos institucijų valdininkus
ir įstatymų leidėjus nebijoti šių nuostatų įtraukti į rengiamus Lietuvos įstatymus.
Visa tai dar labiau stiprins demokratijos dvasią mūsų krašte ir užtikrins lygias teises
bei galimybes medicinos praktikoje būti reikalingiems ir naudingiems gydytojams katalikams,
kurie savo tarnyste liudija Bažnyčios mokymą apie gyvybę ir ne kartą išreikštą nuostatą,
jog nėštumas nėra liga, kuri gydoma gyvybės nutraukimu motinos įsčiose. Linkime, kad
visi būtume ištikimi ir paklusnūs Tiesai, o ne viešosios nuomonės diktatūrai, kuri
nuvertina pačią žmogiškos gyvybės vertę, pažeidžia prigimtinę teisę motinos įsčiose
pradėtam žmogui gimti bei visa tai suniveliuoja vien tik iki reprodukcinių moters
teisių ir apgaubia moteris melo skraiste apie įsčiose esančią jų norų ir įgeidžių
“nuosavybę”.
Tikimės, kad visi toliau bręsime ir įsisąmoninsime žmogiškosios
gyvybės unikalumą ir jos egzistenciją nuo pradėjimo momento bei gerbsime ir visi kartu
patarnausime kiekvienai gyvybei iki natūralios žmogaus mirties dienos.