Artimųjų Rytų Vyskupų sinodas: dėmesys Izraelio ir Irako krikščionių misijai šalinti neapykantą ir iš naujo evangelizuoti šeimas

Artimųjų Rytų Vyskupų Sinodo tėvai su popiežiumi tęsia kasdienius asamblėjos darbus. Ketvirtadienį įvyko dar dvi kongregacijos, šeštoji ir septintoji, kurių metu Sinodo tėvai skaitė pranešimus apie padėtį savo Bažnyčiose. Kiekvienos kongregacijos darbai užbaigiami sinodo tėvų laisvais pasisakymais ir diskusijomis. Trečiadienio rytą, kol popiežius dalyvavo bendrojoje audiencijoje, sinodo tėvai posėdžiavo kalbinėse darbo grupėse. Taip pat trečiadienį Vyskupų Sinodo tėvų delegaciją audiencijoje priėmė Italijos prezidentas Giorgio Napolitano. Ją, be kitų Sinodo asamblėjos narių, sudarė Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eterovič ir vienas iš keturių asamblėjos pirmininkų delegatų, kardinolas Leonardo Sandri.

Kardinolas Sandri mūsų radijui pasidžiaugė Italijos prezidento surengtu delegacijos priėmimu Kvirinalo rūmuose pažymėdamas, jog labai svarbus Italijos ir visos Europos Sąjungos daromas spaudimas. Europos Sąjunga ir apskritai Vakarų pasaulis gali reikšmingai prisidėti, kad Artimuosiuose Rytuose būtų gerbiamos žmogaus teisės, užtikrinta visų Artimuosiuose Rytuose gyvenančių piliečių lygybė. Pažymėjęs, jog labai svarbi ir reikšminga ES Artimųjų Rytų gyventojams skiriama materialinė parama, kardinolas išreiškė pageidavimą, kad būtų atkreiptas didesnis dėmesys į katalikų bendruomenės poreikius. Ši bendruomenė yra neskaitlinga, tačiau jos įnašas ypač švietimo srityje, kaip ir socialinė labdara per Caritas organizacijas, yra labai svarbus visam regionui, - pažymėjo kardinolas Sandri, kuris Sinode yra vienas iš popiežiaus deleguotų pirmininkų, o Romos kurijoje eina Rytų Bažnyčių prefekto pareigas.

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano Vyskupų Sinodą pavadino istorinės reikšmės įvykiu. Bažnyčios įsipareigojimas sutvirtinti ne tik katalikų, bet ir visų Artimųjų Rytų krikščionių gyvavimą gali reikšmingai padėti religinio pliuralizmo, dialogo ir taikos ugdymui neramiame regione. Monoteistinių religijų dialogas, kurį Bažnyčia ir visų pirma popiežius siekia sutvirtinti neabejotinai yra vienas iš esminių kelių, galinčių užtikrinti kultūrų susitaikymą, pažymėjo Italijos prezidentas.

Trečiadienio vakarą Vyskupų Sinodo asamblėjos dalyviai popiežiaus akivaizdoje išklausė ypatingojo pasiuntinio į Sinodo asamblėją, Izraelio Vyriausiojo rabinato patarėjo, rabino David Rosen kalbą. Amerikiečių žydų komiteto tarpreliginių reikalų departamento direktorius katalikų Bažnyčios ir izraeliečių tautos santykių evoliuciją pavadino „laiminga permaina mūsų laikais“. Rabinas Rosen pripažino, jog Izraelio krikščioniškos bendruomenės daro neproporcingai daug ugdant tarpreliginį susipratimą ir bendradarbiavimą, tačiau reiškė viltį, kad jos pastangos įveikti Šventojoje Žemėje įsisenėjusius ir plačiai paplitusius pažeidimus ir nesusipratimus susilauks visuotinės Bažnyčios paramos, kad dvi tautos ir trys didžiosios monoteistinės religijos galėtų oriai, laisvai ir ramiai sugyventi toje pačioje žemėje. Sinodo asamblėjoje kalbėjusį Izraelio Vyriausiojo rabinato patarėją, rabiną David Rosen atskiroje privačioje audiencijoje trečiadienio popietę priėmė popiežius Benediktas XVI.

Sinodo Tėvai asamblėjos sesijose Šventosios Žemės krikščionių bendruomenę pavadino „Kalvarijos Bažnyčia“, kenčiančią nuo smurto ir nestabilumo. Šventosios Žemės krikščionys tesudaro 2% gyventojų, todėl Sinodo tėvai karštai ragino rasti būdų kurie padėtų sustabdyti krikščionių emigravimą iš Šventosios Žemės, įtikinti krikščionis pasilikti, kad Šventoji Žemė netaptų izoliuota, neištuštėtų ir nepavirstų „muziejumi po atviru dangumi“. Krikščionys yra nepamainomi ir neša didelę atsakomybę už regiono taikos ir susitaikymo ugdymą. Jos, kaip mažumos, būklė skatina būti veiklesniems: todėl Šventosios Žemės Bažnyčia turi labiau atsiverti kitiems, būti svetingesne, nes gyventi šioje žemėje priklauso jos pašaukimui.

Sinodo tėvai metė žvilgsnį į Irako krikščionių padėtį, ją pavadino aliarmuojančia ir palygino su situacija, buvusia Turkijoje per Pirmąjį pasaulinį karą. Artimųjų Rytų Vyskupų sinodo asamblėja prašė gerbti krikščionių pagrindines žmogaus teises, laisves ir orumą. Vienas būdas tai daryti yra išbraukti krikščionis diskriminuojančius tekstus iš konstitucijos, įstatymų ir mokyklinių vadovėlių.

Nepaisant sunkių istorinių išbandymų, nekaltų krikščionių kankinių pralietas kraujas ir paliudytas pavyzdinis heroizmas leido krikščionybei augti. Tačiau šiandien jaučiamas gyvybiškas poreikis iš naujo evangelizuoti Artimųjų rytų šeimas, kad drauge su naujosiomis apaštalinio gyvenimo bendruomenėmis ir bažnytiniais sąjūdžiais galėtų veiksmingai vykdyti Bažnyčios misijinius uždavinius. Daug šeimų arabų kraštuose uoliai praktikuoja savo krikščionišką tikėjimą ir, nepaisant patiriamų kasdienių sunkumų, puoselėja viltį neviltyje. Šiame kontekste Vyskupų Sinodo asamblėjoje pranešta apie planus Nazarete įsteigti naują tarptautinį centrą šeimos dvasingumui ugdyti. (sk)