Keli duomenys apie Vyskupų Sinodą Artimiesiems Rytams

Romoje vykusioje spaudos konferencijoje Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nicola Eterovič pristatė kelis duomenis apie Vyskupų Sinodą Artimiesiems Rytams.

Katalikų Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose geografiškai apima šešiolika valstybių: Saudo Arabiją, Bahreiną, Kiprą, Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus, Jordaniją, Iraną, Iraką, Izraelį, Kuveitą, Libaną, Omaną, Katarą, Siriją, Turkiją ir Jemeną. Prieš šių valstybių reikia dar pridėti Palestiniečių Teritorijas.

Šiose valstybėse gyvena apie 356 milijonus gyventojų. Visos valstybės, išskyrus Izraelį, yra musulmonų daugumos kraštai. Krikščionys sudaro nedidelę 20 milijonų mažumą. Iš jų katalikai yra maždaug 5,7 milijono.

Katalikų Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose pasižymi, anot arkivyskupo Eterovič, „daugiaforme vienybe“: be lotynų tradicijos Bažnyčios, ją sudaro šešios nuo seniausių laikų gyvuojančios katalikiškos Rytų Bažnyčios, kurios renkasi savo patriarchus ar vadovus: koptų, sirų, graikų-melkitų, maronitų, chaldėjų ir armėnų bendruomenės. Visos jos yra išlaikiusios savitą liturgiją.

Vyskupų Sinodas Artimiesiems Rytams yra istorinis tuo požiūriu, kad pirmą sykį visi Rytų Bažnyčių ganytojai susirinks aplink popiežių. 1995 metais buvo sušauktas Vyskupų Sinodas Libanui, kuriame taipogi dalyvavo nemažai Rytų Bažnyčių delegatų, tačiau dabartinis Sinodas jį gerokai pranoksta.

Kaip rašoma arkivyskupo Eterovič prieš pat Sinodo pradžią pristatytame pranešime, Sinodo darbuose dalyvaus 185 Sinodo tėvai, iš kurių didžioji dalis, 140 asmenų, priklauso Rytų Bažnyčioms. 101 iš jų yra Artimųjų Rytų vyskupai, 23 kiti darbuojasi tarp emigravusių Rytų Bažnyčių tikinčiųjų kituose pasaulio regionuose. Atvyko 19 ganytojų iš tų šalių, kurios ribojasi su Artimųjų Rytų regionu. Sinodo darbuose dalyvauja 14 Romos Kurijos dikasterijų vadovai, popiežiaus paskirti 17 Sinodo tėvų ir dešimt vienuolijų sąjungos delegatų.

Tarp Sinodo tėvų yra devyni patriarchai, 19 kardinolų, 65 arkivyskupai, 10 titulinių arkivyskupų, 53 vyskupai, 21 vyskupas augziliaras.

Sinode darbuosis 36 ekspertai ir 34 uditoriai, vyrai ir moterys. Pridėjus techninius darbuotojus, vertėjus, padėjėjus, Vyskupų Sinodo nuolatinio sekretoriato darbuotojus, Sinode dalyvaus apie 330 asmenų. Oficialios Sinodo kalbos yra keturios: italų, prancūzų, anglų ir, pirmą sykį oficialiai, arabų.

Vyskupų Sinodo pirmininkais paskirti keturi dvasininkai, tačiau du iš jų, kardinolas Nasrallah Sfeir iš Libano, Antiochijos maronitų patriarchas, ir kardinolas Emmanuel III Delly iš Irako, Babilonijos chaldėjų patriarchas, yra pirmininkai „ad honorem“, taip juos pagerbiant, tačiau išlaisvinant nuo varginančių Sinodo darbų koordinacijos. Ši našta teks kardinolui Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektui, ir Antiochijos sirų patriarchui Ignace Youssif III Younan, taip pat libaniečiui.

Artimieji Rytai yra kitų dviejų monoteistinių religijų išpažinėjų, žydų ir musulmonų namai. Todėl Sinode pakviesti pasisakyti rabinas David Rosen, musulmonas sunitas iš Libano Muhammad al-Sammak, Didžiojo Libano muftijaus politinis patarėjas, ir musulmonas šiitas ajatola Seyed Mostafa Mohaghegh Ahmadabi iš Irano, islamo teisės profesorius, Irano mokslų akademijos narys.

Vyskupų Sinodas Artimiesiems Rytams truks 14 dienų. Tai pats trumpiausias Sinodas iš visų vykusių: ne tik dėl sąlyginai mažo dalyvių skaičiaus, bet ir dėl reformuotos Sinodo procedūrų tvarkos. Nemažiau svarbu ir tai, kad nenorėta Rytų Bažnyčių ganytojų ilgam atitraukti nuo jų bendruomenių, kurios kartais gyvena sudėtingom sąlygom.

Kaip dar kartą pažymėjo arkivyskupas Eterovič, nors Sinode neišvengiamai bus kalbama apie socialines ir politines Artimųjų Rytų regiono sąlygas, tačiau pirmas Sinodo tikslas yra sielovadinis, susidedantis iš dviejų glaudžiai susijusių aspektų.

Pirma, siekiama stiprinti Rytų Bažnyčių bendrystę, be kurios nebus autentiško krikščioniško gyvenimo liudijimo. Ši bendrystė, savo ruožtu, taip pat turi daug aspektų: bendrystė tarp savo bendruomenės narių, bendrystė tarp šešių Rytų Bažnyčių tradicijų, bendrystė tarp jų ir lotyniškosios tradicijos, bendrystė su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendruomenėmis, kurios veikia Artimuosiuose Rytuose, bendrystė su kitų religijų išpažinėjais ir visais geros valios žmonėmis. Antra, siekiama sustiprinti krikščionišką tapatybę per Dievo Žodį ir Sakramentų šventimą. (rk)