Benedikto XVI kalba Pasaulinio katalikiškos spaudos kongreso dalyviams

Penktadienio vidudienį, pasibaigus keturioms intensyvioms Pasaulinio katalikiškos spaudos kongreso darbo dienoms, kongreso dalyvius priėmė popiežius Benediktas XVI.

Visus pasveikinęs, Šventasis Tėvas pats pasakė kelias įžvalgas apie spaudos ir komunikacijos pasaulį, apie katalikiškos spaudos vaidmenį.

Spaudos pasaulis, pasak Benedikto XVI, išgyvena gilių pokyčių laikotarpį. Naujų technologijų atsiradimas kelia klausimus dėl tradicinių žiniasklaidos priemonių vaidmens. Šiame kontekste reikia apmąstyti ir katalikišką spaudą. Atidus šios srities apmąstymas iškelia du aspektus. Viena vertus, spaudos, parašyto žodžio aktualumą ir veiksmingumą visuomenėje, kuri matė dygstančias antenas, paraboles, satelitus, tapusius naujo būdo komunikuoti globaliame pasaulyje simboliais. Antra vertus, apibūdinimas „katalikiška“ spauda siejasi su kasdienine atsakomybe eiti tiesos keliu.

Katalikų žurnalistai turi aistringai ieškoti tiesos su protu ir širdimi, bet taip pat su kompetentingų darbuotojų profesionalumu, aprūpinti adekvačiomis bei veiksmingomis priemonėmis. Tai yra ypač svarbu šiuo istoriniu periodu, kuriuo vis daugiau svorio komunikacijoje turi vaizdo pasaulis. Jei, viena vertus, ši tendencija turi neabejotinai pozityvių aspektų, antra vertus, vaizdas ar įvaizdis gali tapti nepriklausomu nuo tikrovės ir gali sukurti virtualią tikrovę, su įvairiomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, pavyzdžiui, abejingumą tikrovei. Naujosios technologijos, kartu su pažanga, kelia riziką, kad trinsis ribos tarp tiesos ir melo, tikrovė susimaišys su virtualumu. Be to, įvykio, džiugaus ar liūdno, pateikimas gali apsiriboti spektakliu, neskatinant apmąstymo. Tokiu būdu autentiško žmogaus vystimosi ieškojimas nuslenka į antrą planą, nes įvykis pristatomas vien emocijoms žadinti. Šie aspektai yra perspėjimo ženklas ir verčia apmąstyti pavojų, jog virtualumas gali atitraukti nuo realybės ir nuo tiesos ieškojimo.

Šiame kontekste katalikiška spauda yra kviečiama, nauju būdu, iki galo išreikšti savo potencialumą ir dieną po dienos vykdyt savo misiją. Bažnyčia gali naudotis lengvinančiu veiksniu, nes krikščioniškas tikėjimas su komunikacija turi bendrą pamatinę struktūrą: tai, kad žinia ir priemonė sutampa. Dievo Sūnus, įsikūnijęs Žodis tuo pat metu yra išgelbėjimo žinia ir priemonė, per kurią išgelbėjimas gaunamas. Tai nėra tik abstrakti sąvoka, bet visiems prieinama tikrovė.

Yra akivaizdu, anot Benedikto XVI, kad komunikacijos iššūkis Bažnyčiai ir tiems, kurie dalijasi jos misija, yra labai įpareigojantis. Krikščionys negali ignoruoti tikėjimo krizės ar paprasčiausiai tikėtis, jog per amžius perduotas tikėjimo paveldas ir toliau įkvėps, formuos žmonijos šeimos ateitį. Idėja „gyventi tarsi Dievas neegzistuotų“ pasirodė esanti pavojinga: pasauliui greičiau reikėtų gyventi „tarsi Dievas egzistuotų“, nors ir nebūtų jėgos tikėti. Kitaip jis kuria tik „nehumanišką humanizmą“.

Kad dirbantys komunikacijos pasaulyje nebūtų tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“, - citavo apaštalo Pauliaus žodžius popiežius, - jie turi savyje turėti tvirtą nuostatą, kuri leistų suprasti pasaulį vertybių skalėje visada pirmumą teikiant Dievui.

Todėl jus kviečiu nuolatos atnaujinti asmenišką pasirinkimą dėl Kristaus, naudojantis tais dvasiniais ištekliais, kuriuos pasaulio mentalitetas nuvertina, nors yra brangūs ir nepakeičiami. Brangūs bičiuliai, jus drąsinu tęsti savo nelengvą įsipareigojimą ir jus lydžiu su malda. Mano palaiminimas, kupinas dėkingumo ir meilės, kurį noriai teikiu, skiriamas jums visiems čia esantiems ir visiems, kurie dirba katalikiškoje spaudoje visame pasaulyje, - sakė popiežius. (rk)