Komentaras dėl medicinos Nobelio premijos suteikimo profesoriui Edwards

Nobelio premijos komitetas rugsėjo 4 dieną paskelbė šių metų Nobelio premijos medicinos arba fiziologijos srityje laureato, britų profesoriaus Robert Edwards vardą.

Šis mokslininkas sukūrė dirbtinio apvaisinimo „mėgintuvėlyje“ technologiją. Moteriai nepajėgiant pastoti, yra paimamas jos kiaušinėlis, dirbtinai apvaisinamas ir, prasidėjus embriono vystimosi procesui, gražinamas atgal. Pirmasis taip pradėtas, sėkmingai išnešiotas ir cezario pjūvio pagalba 1978 metais gimęs kūdikis buvo Louise Brown. Manoma, kad nuo to laiko iki mūsų dienų naudojant šią dirbtinio apvaisinimo techniką gimė apie 4 milijonus vaikų.

Tačiau, kaip užsimenama Nobelio komiteto komunikate, profesoriaus Edwards tyrimai tapo gyvų etinių debatų tema, beje, paties profesoriaus iniciatyva. Kai kurie religiniai lyderiai, bioetikos ekspertai ir mokslininkai prašė sustabdyti tyrimų projektą, o kiti jį rėmė.

Etinių debatų centre buvo ir tebėra žmogaus embriono statusas. Naudojant dirbtinio apvaisinimo technologiją, daug žmogaus embrionų žūva, o kai nebereikia – sunaikinami arba naudojami kitokiems tyrimams. Koks yra žmogaus embriono statusas? Ar tai tik biologinė medžiaga, su kuria galima elgtis kaip tik norima? Šios dirbtinio apvaisinimo technikos kritikai laikosi nuomonės, jog žmogaus embrionas jau yra žmogiška būtybė, turinti savo orumą, kurį privalu gerbti. Neetiška juo manipuliuoti, naudoti kaip objektą ir instrumentą. Dar kiti kritikavo šios technikos nedidelį efektyvumą, siekiantį 30 procentų. Kitaip tariant, 70 procentų bandymų baigiasi nesėkmingai. Be to, tai brangi technologija.

Žinoma, kritika netvirtina, jog medicina neturi rūpintis nevaisingumo problema. Priešingai, tačiau naudojant kitokias, etiniu požiūriu priimtinas technikas. Taip į šiuos klausimus žiūri ir katalikų Bažnyčia. Tuo tarpu šalininkams sėkmingas kūdikio pradėjimas ir gimimas, nevaisingų porų džiaugsmas sulaukus palikuonių pateisina naudojamas priemones ir kaštus.

Nobelio medicinos premijos skyrimą profesoriui Edwards komentavo monsinjoras Ignacio Carrasco de Paula, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, pabrėžęs, jog kalba asmeniškai, o ne visos Akademijos ar Šventojo Sosto vardu.

„Asmeniškai būčiau balsavęs už kitus kandidatus, už McCullock ir Till, kamieninių ląstelių atradėjus, arba Yamanaka, kuris pirmasis sukūrė pliuripotentinę ląstelę, - sakė monsinjoras Carrasco ir tęsė: - Vis dėlto Edwards pasirinkimas man neatrodo visai netinkamas. (...) britų mokslininkas nėra veikėjas, kurį galima nuvertinti. Jis pradėjo naują ir svarbų etapą žmogaus reprodukcijos srityje, kurio geriausi rezultatai visiems matomi, pradedant Louise Brown, (...) kuriai šiandien per trisdešimt ir kuri jau pati – visiškai natūraliu būdu – yra vaiko mama.

Abejotini dalykai? Jų daug: be Edwards nebūtų kiaušialąsčių rinkos; be jo nebūtų pilnų šaldiklių su embrionais, kurie bus implantuoti ar, labiau tikėtina, panaudoti tyrimams arba mirs visų užmiršti ir palikti.

Pasakyčiau, kad Edwards pastatė namą, tačiau atidarė klaidingas duris, susitelkdamas į apvaisinimą mėgintuvėlyje, tuo pačiu atveriant duris žmogiškų būtybių dovanojimams, pirkimams ir pardavimams“.

Anot monsinjoro Carrasco, dirbtinio apvaisinimo technika nė kiek neišsprendė paties nevaisingumo problemos. Šios didelės problemos sprendimas turi eiti kitu keliu. Reikia kantriai laukti ir pasitikėti mūsų tyrėjais ir klinikomis.

*

Ši Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininko deklaracija, paskelbta pirmadienio vakare, buvo cituojama tarptautinių žinių agentūrų. Deja, pirmosios apie šią deklaraciją pranešusios žinių agentūros „Ansa“ pranešime įsivėlė klaida, kurią vėliau pakartojo kitos tarptautinės žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, britų BBC. Nors Carrasco tvirtino, kad „Edwards pasirinkimas man neatrodo visai netinkamas“, „Ansa“ pranešime rašoma, jog „atrodo visai netinkamas“. Šią klaidą, savo ruožtu, pakartojo kelios Lietuvos žiniasklaidos priemonės, kurios citavo BBC. Dėl šios klaidos atsirado antraščių, pasak kurių „Vatikanas pasmerkė“ Nobelio medicinos premijos laureatą, nors, kaip minėta, monsinjoras Carrasco nekalbėjo Šventojo Sosto vardu ir jo deklaracijoje nėra pasmerkimo, tik jau seniai aptarinėjamų bioetikos problemų priminimas. (rk)