Romoje prasidėjo Tarptautinis katalikų spaudos darbuotojų suvažiavimas

Pirmadienį Romoje prasidėjo Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos surengtas Katalikų spaudos darbuotojų suvažiavimas, kuriame dalyvauja du šimtai žurnalistų ir Bažnyčios institucinės žiniasklaidos darbuotojų iš aštuoniasdešimties pasaulio šalių. Suvažiavime dalyvauja ir Lietuvoje leidžiamo mėnraščio „Artuma“ redaktorius Darius Chmieliauskas.

Suvažiavimo darbuose daugiausia dėmesio bus skiriama naujų skaitmeninių technologijų įtakai bažnytinių informacijos struktūrų kaitai, jų poveikiui tradicinei spaudai ir naujų informacijos formų atsiradimui, tačiau kartu bus aptariami įvairūs einamieji klausimai, iškylantys bažnytinių informacijos struktūrų darbe, o taip pat bandoma iš platesnės perspektyvos pažvelgti į katalikišką žiniasklaidą, įvertinti jos, kaip tarnavimo dabartiniam žmogui, kaip „kultūrinės diakonystės“ vaidmenį.

Pirmadienio rytą atidarydamas suvažiavimą, iš viso pasaulio atvykusius žurnalistus pasveikino Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas arkivyskupas Claudio Maria Celli. Katalikiška žiniasklaida svarbi ne tik dėl jos vaidmens pačios Bažnyčios viduje, ne tik dėl komunikavimo tarp pačių katalikų, bet pirmiausia kaip Bažnyčios skelbiamos gerosios naujienos nešimo į pasaulį, į tas žmonių gyvenimo sritis, kuriose, nepaisant toli pažengusios sekuliarizacijos, Bažnyčia tebėra „humaniškumo mokytoja“. Šiais laikais, atsimenant plačiai spaudos išgarsintus seksualinius skandalus, turbūt ne vienas išgirdęs tokius žodžius tik atlaidžiai nusišypso. Vis dėlto, - kalbėjo arkivyskupas, - tų baisių ir gėdingų nuodėmių atskleidimas negali nuslopinti ir užtemdyti Bažnyčios pašaukimo su meile tarnauti žmogui. Sunkumai ir nesėkmės turi dar labiau užgrūdinti pasiryžimą šalinti blogį iš savo gretų ir dar uoliau tarnauti Viešpačiui, tarnaujant žmogui. Dabartiniais stiprėjančios „reliatyvizmo diktatūros“ laikais katalikų spauda turi padėti Bažnyčiai gintis nuo ketinimų ją uždaryti vien privatumo sferoje, sumenkinti jos veikimo socialinę dimensiją, nuo bandymų ją delegitimuoti ir apšaukti „žmogaus prieše“. Antra vertus, nepriklausomai nuo to kas vyksta viešuose debatuose, žmogus savo viduje, savo sąžinėje visada ieškos atsakymų į klausimus apie gyvenimo tikslą ir prasmę, turės abejonių, kuriuos autentiškas religingumas gali padėti išsklaidyti. Šioje srityje katalikų žiniasklaida irgi gali nemažai nuveikti. (jm)