Europą kausto „demografinė žiema“

Zagrebe vykstančiame Europos Vyskupų konferencijų tarybos plenariniame posėdyje, skirtame šeimos ir demografijos problemoms, buvo gana išsamiai apsvarstyta dabartinė Europos šalių demografinė padėtis, jos priežastys ir prognozės ateičiai.

Dabartinė padėtis 43 valstybėse, kuriose veikia Europos Vyskupų konferencijų tarybai priklausančios vietinės Bažnyčios, demografiniu požiūriu yra kritiška. Jai apibrėžti Zagrebo susitikime dažnai buvo naudojamas „demografinės žiemos“ terminas. Gimstamumo rodikliai Europoje yra žemiau biologinio populiacijos atsinaujinimo ribos, tai yra 2,1 vaiko vienai moteriai. Jei Europoje liks galioti dabartinės tendencijos, tai iki 2050 metų vaikų jaunesnių nei 14 metų skaičius sumažės 30 procentų ir tiek pat padaugės žmonių vyresnių nei 65 metai.

Viena iš demografinio deficito priežasčių yra ir abortai. Minėtose 43 šalyse per metus nutraukiama net 2,9 milijono nėštumų. Abortas yra pati didžiausia žmonių mirčių Europoje priežastis.

Neantraeilė problema yra ir ne visuomet šeimai palankios juridinės sistemos, šiuo metu galiojančios Europos šalyse. Europos Sąjungoje yra tik dvi valstybės – Malta ir Airija – kur aborto praktikavimas yra draudžiamas, išskyrus kai kurias ekstremalias situacijos. Daugelyje Europos šalių skyrybos tėra tik biurokratinis formalumas. Maždaug pusėje Europos Sąjungos šalių santuoka ir faktinė partnerystė beveik sulygintos. Keliose šalyse santuokai prilyginta ir tos pačios lyties porų partnerystė.

„Demografinės žiemos“ terminas šiuo atveju nėra tik skambi parabolė, bet yra labai taikus padėties apibūdinimas. Jau dabar šalių ekonominiam ir socialiniam gyvenimui būtiną visuomenės narių ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus atsinaujinimą užtikrina imigrantai. Imigrantų skaičiaus proporcijos lyginant su autochtonais kaskart labiau didės. (jm)