Prancūzija. Sukurta parlamentinė komisija kovai prieš kapinių ir kulto vietų išniekinimą
Šiomis dienomis Prancūzijos parlamentaras Claude Bodin paskirtas „Parlamentinės misijos
dėl kovos ir prevencijos politikos prieš išniekinimus“ vadovu.
Kaip jau sako
pačios misijos pavadinimas, jos tikslas ištirti kaip užkirsti kelią kapinių ir kulto
vietų išniekinimui. Iki šiol išniekinimo epizodai buvo pasmerkiami žodžiu ir išreiškiant
solidarumą nukentėjusioms bendruomenėms ir jų nariams, tačiau tokių epizodų dažnėjimas
verčia galvoti apie tai, kaip jiems užkirsti kelią.
Dažniausiai išniekinamos
krikščioniškos kapinės, bet taip pat žydų ir musulmonų. Kol nėra tyrimų, sunku išvardinti
visus išniekinimo motyvus. Pavyzdžiui, galbūt į krikščioniškas kapines dažniau taikomasi
ne dėlto, kad jos krikščioniškos, o todėl, kad jų daugiau?
Anot prancūzų spaudos,
išaiškinama apie penktadalį išniekinimo epizodų. Tarp šių nusikaltimų autorių yra
priklausančių neonacistų ir satanistų grupelėms.
Vienas iš parlamentinės misijos
tikslų yra sukaupti tikslius statistinius duomenis apie išniekinimo epizodus. Tačiau
jau buvo rašyta, remiantis policijos pateiktais skaičiais, kad 2007 metais Prancūzijoje
užfiksuotas 151 išniekinimo atvejis krikščioniškose, 8 atvejai musulmonų ir 5 atvejai
žydų kulto vietose. 2008 metais užregistruoti 269 antikrikščioniško, 13 antimusulmoniško
ir trys antisemitinio pobūdžio vandalizmo aktai.
Nors ne visi iš jų patenka
į žiniasklaidos akiratį, o jei patenka, tai neretai tik tie, kurie liečia religines
mažumas, tačiau visus sudėjus nesunku konstatuot, kad išniekinimo veiksmų Prancūzijoje
pasitaiko beveik kasdien. Kaip minėta, nerimą kelia per pastaruosius keletą metų užfiksuotas
jų dažnėjimas. Išniekinimo pobūdis įvairus: nuo aptepliojimo dažais ir užrašais iki
paminklinių akmenų sudaužymo, ir net iki kūnų iškasimo. Praėjusiais metais buvo užregistruoti
du tokio kraštutinio vandalizmo atvejai.
Kokios šio reiškinio priežastys?
Dalis išniekinimų susiję su aiškiomis grupėmis. Pavyzdžiui, per Hitlerio gimimo ar
mirties dieną atsiranda neonacistinių užrašų ir simbolių žydų kapinėse. Kitais atvejais
aiškiai atpažįstamas satanistų braižas. Keli atvejai pasirodė esantys sutrikusios
psichikos asmenų darbas.
Tačiau dažniausiai išniekinimo veiksmų autoriai yra
paaugliai ir jaunuoliai, kuriems, kaip paaiškėja vėliau, tai pasirodė esąs žaidimas
ar smagus iššūkis, neretai apsvaigus nuo alkoholio. Bet ir čia kyla klausimai: kodėl
šiems jaunuoliams kapai praranda sakralumo aspektą, kodėl kapų niekintojai neretai
nesijaučia turėję piktybinių intencijų, padarę ką nors labai blogo ir pikto? Kokios
yra tokio mentaliteto prielaidos? (rk)