Prancūzija. Sukurta parlamentinė komisija kovai prieš kapinių ir kulto vietų išniekinimą

Šiomis dienomis Prancūzijos parlamentaras Claude Bodin paskirtas „Parlamentinės misijos dėl kovos ir prevencijos politikos prieš išniekinimus“ vadovu.

Kaip jau sako pačios misijos pavadinimas, jos tikslas ištirti kaip užkirsti kelią kapinių ir kulto vietų išniekinimui. Iki šiol išniekinimo epizodai buvo pasmerkiami žodžiu ir išreiškiant solidarumą nukentėjusioms bendruomenėms ir jų nariams, tačiau tokių epizodų dažnėjimas verčia galvoti apie tai, kaip jiems užkirsti kelią.

Dažniausiai išniekinamos krikščioniškos kapinės, bet taip pat žydų ir musulmonų. Kol nėra tyrimų, sunku išvardinti visus išniekinimo motyvus. Pavyzdžiui, galbūt į krikščioniškas kapines dažniau taikomasi ne dėlto, kad jos krikščioniškos, o todėl, kad jų daugiau?

Anot prancūzų spaudos, išaiškinama apie penktadalį išniekinimo epizodų. Tarp šių nusikaltimų autorių yra priklausančių neonacistų ir satanistų grupelėms.

Vienas iš parlamentinės misijos tikslų yra sukaupti tikslius statistinius duomenis apie išniekinimo epizodus. Tačiau jau buvo rašyta, remiantis policijos pateiktais skaičiais, kad 2007 metais Prancūzijoje užfiksuotas 151 išniekinimo atvejis krikščioniškose, 8 atvejai musulmonų ir 5 atvejai žydų kulto vietose. 2008 metais užregistruoti 269 antikrikščioniško, 13 antimusulmoniško ir trys antisemitinio pobūdžio vandalizmo aktai.

Nors ne visi iš jų patenka į žiniasklaidos akiratį, o jei patenka, tai neretai tik tie, kurie liečia religines mažumas, tačiau visus sudėjus nesunku konstatuot, kad išniekinimo veiksmų Prancūzijoje pasitaiko beveik kasdien. Kaip minėta, nerimą kelia per pastaruosius keletą metų užfiksuotas jų dažnėjimas. Išniekinimo pobūdis įvairus: nuo aptepliojimo dažais ir užrašais iki paminklinių akmenų sudaužymo, ir net iki kūnų iškasimo. Praėjusiais metais buvo užregistruoti du tokio kraštutinio vandalizmo atvejai.

Kokios šio reiškinio priežastys? Dalis išniekinimų susiję su aiškiomis grupėmis. Pavyzdžiui, per Hitlerio gimimo ar mirties dieną atsiranda neonacistinių užrašų ir simbolių žydų kapinėse. Kitais atvejais aiškiai atpažįstamas satanistų braižas. Keli atvejai pasirodė esantys sutrikusios psichikos asmenų darbas.

Tačiau dažniausiai išniekinimo veiksmų autoriai yra paaugliai ir jaunuoliai, kuriems, kaip paaiškėja vėliau, tai pasirodė esąs žaidimas ar smagus iššūkis, neretai apsvaigus nuo alkoholio. Bet ir čia kyla klausimai: kodėl šiems jaunuoliams kapai praranda sakralumo aspektą, kodėl kapų niekintojai neretai nesijaučia turėję piktybinių intencijų, padarę ką nors labai blogo ir pikto? Kokios yra tokio mentaliteto prielaidos? (rk)