Arkivyskupas Mamberti Jungtinių Tautų Organizacijos 65 asamblėjos diskusijoje
Arkivyskupas Dominique Mamberti, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis,
dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos 65 generalinės asamblėjos bendrosiose diskusijose.
Šventojo Sosto delegacijos vadovas apibendrino praėjusios generalinės asamblėjos darbus
ir išdėstė Šventojo Sosto požiūrį į svarbiausius laukiančius ateities darbus.
Pasak
arkivyskupo, jau pačios 65 generalinės asamblėjos sušaukimas yra įvykis. 65 metus
trunkantis Jungtinių Tautų gyvavimas yra išskirtinis istorinis faktas, ypač jei jį
palyginsime su žlugimu vilčių, kurias kėlė XX amžiaus taikos konferencijos, o vėliau
ir Tautų Sąjunga. JTO rodo, kad žmonija sugebėjo joje rasti atsaką į baisias dviejų
pasaulinių karų dramas. Nepaisant trūkumų, JTO yra centras, kuriame koordinuojami
tautų santykiai, saugant tarpusavio taiką.
Nors kartais trokštamas dialogas
tarp tautų tebuvo nesutaikomų pozicijų ir ideologijų konfrontacija, tačiau Jungtinės
Tautos tapo nepakeičiamu tautų ir visų žemės gyventojų geresnės ateities paieškų nepakeičiamu
elementu, - sakė arkivyskupas Mamberti.
Šventojo Sosto diplomatas išvardijo
praėjusios, 64 generalinės asamblėjos svarbiausius pasiekimus taikos ir saugumo pasaulyje
srityje.
Pirmiausia, nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojusi sutartis, kuria uždraudžiami
kasetiniai sprogmenys. Šventasis Sostas buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri ratifikavo
šią sutartį ir dėjo daug pastangų, kad ji įsigaliotų. Kitas svarbus pasiekimas buvo
teigiamai pasibaigusi aštuntoji branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros
konferencija. Priimtas svarbus sprendimas 2012 metais sušaukti konferenciją apie nuo
branduolinių ginklų laisvus Artimuosius Rytus.
Dar vienas svarbus rezultatas
taikos srityje yra sutarties dėl prekybos ginklais paruošiamojo komiteto pradžios
darbai. Konferencija, kurioje bus sprendžiamas šios sutarties likimas, taip pat bus
sušaukta 2012 metais. Sėkmės atveju bus sugriežtintos konvencinių ginklų prekybos
taisyklės.
Taip pat reikia pasveikinti JAV ir Rusijos Federacijos susitarimą
ir toliau mažinti strateginių puolamųjų ginklų arsenalą. Šventasis Sostas tikisi,
kad šis susitarimas tarp dviejų branduolinių galybių atvers kitas perspektyvas, ypač
branduolinių bandymų uždraudimą.
Jei visi šie dalykai yra tarptautinės bendruomenės
dialogo pažangos dalis, netrūksta ir nerimą tarptautinio saugumo srityje keliančių
dalykų. Pirmiausia, tai vis didėjančios ginklavimosi išlaidos pasaulyje. Antra, teisėto
ir taikaus branduolinės energijos naudojimo suderinimas su tarptautine branduolinių
ginklų neplatinimo kontrole, ypač Korėjos pusiasalyje ir Persų golfo regione.
Kiti
tarptautinės bendruomenės rūpesčiai yra senų konfliktų ilgalaikis sprendimas, ypač
Izraelio ir palestiniečių, Irako, Mianmaro, Kaukazo regione, Afrikos kontinente.
Arkivyskupas
Mamberti taip pat paminėjo neseniai vykusią konferenciją apie Tūkstantmečio Tikslų
įgyvendinimą. Joje valstybės išreiškė ryžtą toliau kovoti su skurdu. Pasak arkivyskupo,
šis ryžtas turi būti lydimas dviejų moralinių imperatyvų. Pirma, turtingos ir besivystančios
šalys turi laikytis įsipareigojimų kurti silpnoms valstybėms palankias finansines
ir prekybines sąlygas. Antra, visi turi kovoti prieš korupciją, o tai neįmanoma be
etiškos ekonomikos ir politikos.
Etikos dimensija svarbi ir klimato kaitos
keliamose problemose, kurių sprendimas neapsiriboja tik švarios ir alternatyvios energijos
paieškomis7 reikia vartotojiško, besaikio ir neatsakingo gyvenimo būdo keitimo.
Šventojo
Sosto delegacijos vadovas atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Organizacijos darbą pagalbos
pabėgėliams ir kitose humanitarinėse srityse, kurios visad rūpi ir katalikų Bažnyčiai.
Baigdamas
savo pastabas arkivyskupas Mamberti pabrėžė, jog religijos laisvė – teisė viešai išreikšti
ir skleisti savo tikėjimą – yra žmogaus teisių konstrukcijos pamatinė dalis. Ja pripažįstama,
kad žmogaus asmuo turi transcendentinę dimensiją, kuri yra ankstesnė ir aukštesnė
už jos politinį ar juridinį pripažinimą. Be religijos laisvės visos žmogaus teisės
rizikuoja būti suprastos kaip valdžios nuolaidos, ne daugiau kaip politinio susitarimo
ir socialinių jėgų pusiausvyros rezultatas. (rk)