2010-09-30 18:22:43

Arkivyskupas Mamberti Jungtinių Tautų Organizacijos 65 asamblėjos diskusijoje


Arkivyskupas Dominique Mamberti, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis, dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos 65 generalinės asamblėjos bendrosiose diskusijose. Šventojo Sosto delegacijos vadovas apibendrino praėjusios generalinės asamblėjos darbus ir išdėstė Šventojo Sosto požiūrį į svarbiausius laukiančius ateities darbus.

Pasak arkivyskupo, jau pačios 65 generalinės asamblėjos sušaukimas yra įvykis. 65 metus trunkantis Jungtinių Tautų gyvavimas yra išskirtinis istorinis faktas, ypač jei jį palyginsime su žlugimu vilčių, kurias kėlė XX amžiaus taikos konferencijos, o vėliau ir Tautų Sąjunga. JTO rodo, kad žmonija sugebėjo joje rasti atsaką į baisias dviejų pasaulinių karų dramas. Nepaisant trūkumų, JTO yra centras, kuriame koordinuojami tautų santykiai, saugant tarpusavio taiką.

Nors kartais trokštamas dialogas tarp tautų tebuvo nesutaikomų pozicijų ir ideologijų konfrontacija, tačiau Jungtinės Tautos tapo nepakeičiamu tautų ir visų žemės gyventojų geresnės ateities paieškų nepakeičiamu elementu, - sakė arkivyskupas Mamberti.

Šventojo Sosto diplomatas išvardijo praėjusios, 64 generalinės asamblėjos svarbiausius pasiekimus taikos ir saugumo pasaulyje srityje.

Pirmiausia, nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojusi sutartis, kuria uždraudžiami kasetiniai sprogmenys. Šventasis Sostas buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri ratifikavo šią sutartį ir dėjo daug pastangų, kad ji įsigaliotų. Kitas svarbus pasiekimas buvo teigiamai pasibaigusi aštuntoji branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros konferencija. Priimtas svarbus sprendimas 2012 metais sušaukti konferenciją apie nuo branduolinių ginklų laisvus Artimuosius Rytus.

Dar vienas svarbus rezultatas taikos srityje yra sutarties dėl prekybos ginklais paruošiamojo komiteto pradžios darbai. Konferencija, kurioje bus sprendžiamas šios sutarties likimas, taip pat bus sušaukta 2012 metais. Sėkmės atveju bus sugriežtintos konvencinių ginklų prekybos taisyklės.

Taip pat reikia pasveikinti JAV ir Rusijos Federacijos susitarimą ir toliau mažinti strateginių puolamųjų ginklų arsenalą. Šventasis Sostas tikisi, kad šis susitarimas tarp dviejų branduolinių galybių atvers kitas perspektyvas, ypač branduolinių bandymų uždraudimą.

Jei visi šie dalykai yra tarptautinės bendruomenės dialogo pažangos dalis, netrūksta ir nerimą tarptautinio saugumo srityje keliančių dalykų. Pirmiausia, tai vis didėjančios ginklavimosi išlaidos pasaulyje. Antra, teisėto ir taikaus branduolinės energijos naudojimo suderinimas su tarptautine branduolinių ginklų neplatinimo kontrole, ypač Korėjos pusiasalyje ir Persų golfo regione.

Kiti tarptautinės bendruomenės rūpesčiai yra senų konfliktų ilgalaikis sprendimas, ypač Izraelio ir palestiniečių, Irako, Mianmaro, Kaukazo regione, Afrikos kontinente.

Arkivyskupas Mamberti taip pat paminėjo neseniai vykusią konferenciją apie Tūkstantmečio Tikslų įgyvendinimą. Joje valstybės išreiškė ryžtą toliau kovoti su skurdu. Pasak arkivyskupo, šis ryžtas turi būti lydimas dviejų moralinių imperatyvų. Pirma, turtingos ir besivystančios šalys turi laikytis įsipareigojimų kurti silpnoms valstybėms palankias finansines ir prekybines sąlygas. Antra, visi turi kovoti prieš korupciją, o tai neįmanoma be etiškos ekonomikos ir politikos.

Etikos dimensija svarbi ir klimato kaitos keliamose problemose, kurių sprendimas neapsiriboja tik švarios ir alternatyvios energijos paieškomis7 reikia vartotojiško, besaikio ir neatsakingo gyvenimo būdo keitimo.

Šventojo Sosto delegacijos vadovas atkreipė dėmesį į Jungtinių Tautų Organizacijos darbą pagalbos pabėgėliams ir kitose humanitarinėse srityse, kurios visad rūpi ir katalikų Bažnyčiai.

Baigdamas savo pastabas arkivyskupas Mamberti pabrėžė, jog religijos laisvė – teisė viešai išreikšti ir skleisti savo tikėjimą – yra žmogaus teisių konstrukcijos pamatinė dalis. Ja pripažįstama, kad žmogaus asmuo turi transcendentinę dimensiją, kuri yra ankstesnė ir aukštesnė už jos politinį ar juridinį pripažinimą. Be religijos laisvės visos žmogaus teisės rizikuoja būti suprastos kaip valdžios nuolaidos, ne daugiau kaip politinio susitarimo ir socialinių jėgų pusiausvyros rezultatas. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.