Popiežiaus bendroji audiencija. Šv. Matilda Hackebornietė
Tęsdamas naują katechezių ciklą skirtą didžiosioms moterims krikščionėms, šį kartą
bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI pristatė
tryliktajame amžiuje gyvenusią garsiąją vienuolę šventąją Matildą Hackebornietę.
Matilda
gimė 1241 arba 1242 metais Helftos pilyje, barono Hackeborno šeimoje, vienoje garsiausių
ir turtingiausių tuometinės Tiuringijos giminų. Jos vyresnioji sesuo Gertrūda jau
anksčiau buvo įstojusi į Rodersdorfo cistersių vienuolyną. Vėliau seserų bendruomenė
buvo įkurdinta Helftoje, barono Hackeborno valdose, o sesuo Gertrūda ištisus keturis
dešimtmečius buvo šio vienuolyno abatė. Helftos vienuolynas garsėjo seserims suteikiamu
labai aukšto lygio išsilavinimu bei pavyzdingu dvasingumu ir apaštališku uolumu.
Matilda
dar vaikystėje su motina pirmą kartą apsilankiusi šioje seserų cistersių bendruomenėje
iš karto panoro tapti jos nare. Ir iš tiesų, sulaukusi 17 metų ji buvo priimta pirmiausia
kandidate, o netrukus davė ir įžadus. Nuo pat vienuolinio gyvenimo pradžios sesuo
Matilda pasižymėjo nepaprastu nuolankumu ir paprastumu, artimo meile ir giliu maldingumu.
Kadangi vienuolyne jai buvo suteiktos mokytojos ir choro vadovės pareigos, kitos seserys
ją vadindavo „Dievo lakštingala“. Apdovanota neeiliniais gabumais, o taip pat mistiniais
regėjimais, Matilda kūrė giesmes, stiprindavo dvasinių sunkumų slegiamas kitas bendruomenės
seseris. Klausti patarimo pas ją ateidavo ne tik tame pačiame vienuolyne gyvenusios
seserys, bet taip pat kunigai ir pasauliečiai.
1261 metais Matildos globai
buvo patikėta į vienuolyną priimta jauna mergaitė vardu Gertrūda, kuri vėliau parašė
Liber specialis gratiae („Nepaprastos malonės knygą“) – pagrindinį mus pasiekusių
žinių apie šv. Matildą ir apie Helftos cistersių vienuolyną šaltinį. Dar vėliau šios
bendruomenės nare tapo Matilda Magdeburgietė. Šitaip, toje pačioje vietoje ir tuo
pačiu metu susitiko pačios garsiausios vokiškosios vienuolystės istorijos atstovės
- dvi Matildos ir dvi Gertrūdos.
Kaip savo knygoje liudija sesuo Gertrūda,
Matilda Hackebornietė daug meldėsi ir pasninkavo, savo išsižadėjimus ir kančias aukodama
už nusidėjėlių atsivertimą ir stengdamasi iki pat savo gyvenimo pabaigos ištikimai
sekti Kryžiaus keliu einantį Viešpatį Jėzų.
„Nepaprastos malonės knygoje“ skaitome:
„Evangelijos žodžiai Matildai buvo nuostabus dvasinis maistas, jos širdį užtvindantis
nepaprastu švelnumu ir pripildantis ją nepaprasto entuziazmo. Jinai taip uoliai skaitydavo,
kad jau vien pats josios vaizdas kitas seseris pripildydavo pagarbaus maldingumo.
Taip pat ir jai giedant chore jos jausmai ir gestai liudijo apie nepaprastą pakylėjimą.
O mistinio pagavo akimirkomis jinai negirdėdavo kas jai sakoma ir atsitokėjusi neiškart
suprasdavo kas ją supa“.
Mokinė Gertrūda aprašė ir paskutines Matildos gyvenimo
akimirkas – sunkias ir skausmingas, tačiau šviesias Švenčiausiosios Trejybės, Mergelės
Marijos ir visų šventųjų artumo dėka. Kai atėjo mirties valanda, jinai prašė, kad
jai dar būtų leista bent truputį pakentėti dėl sielų išganymo. Matilda mirė sulaukusi
58 metų amžiaus. Aprašydama savo mokytojos mirtį, Gertrūda rašo, kad atėjus tai akimirkai
Dievas, per visą gyvenimą Matildos taip karštai mylėtas, jai tarė: „Ateikite, mano
Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę“.
*
* *
Audiencijos pabaigoje popiežius pareiškė solidarumą ir artumą su šiaurinės
Nigerijos gyventojais, kurių apie du milijonai turėjo palikti savo namus dėl šiomis
dienomis regioną ištikusių potvynių. Popiežius meldžiasi už visus nukentėjusius ir
prašo visą tarptautinę bendruomenę jiems padėti. (jm)