Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus I mirties 32 metinės
Antradienį, rugsėjo 28 dieną sukako Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus I mirties
32 metinės. 1978 metais 263 popiežiumi išrinktas Venecijos patriarchas Albino Luciani
mirė Apaštališkuosiuose rūmuose Vatikane po 33 dienų pontifikato.
Tai buvo
vienas trumpiausių pontifikatų Bažnyčios istorijoje. Visas Luciani magisteriumas sutelpa
į kelias dešimtis puslapių: du pamokslai, keturių bendrųjų audiencijų, penkių Vidudienio
maldos susitikimų ir dešimties kitų kalbų tekstai bei septyni laiškai. Tačiau vieno
mėnesio pontifikate netrūko iškalbių gestų. Rugsėjo 20 dieną Popiežius laišku paragino
taikytis Argentiną ir Jungtinę Karalystę, pavojingai priartėjusias prie būsimo atviro
karo (Malvinas-Falklands), jis itin atidžiai sekė Artimųjų Rytų taikos pokalbius Kemp
Deivide JAV ragindamas Egiptą ir Izraelį nenuklysti nuo dialogo kelio. Reikšmingu
galima laikyti Luciani pontifikato aktą, kuriuo paskyrė tuometinį Miuncheno arkivyskupą
Josephą Ratzingerį savo nepaprastu pasiuntiniu į Marijinį kongresą Ekvadore.
Popiežius
Benediktas XVI kalbėdamas apie savo pirmtaką vieno filmo pristatyme sakė, kad Jonas
Paulius I „buvo tiesos mokytojas ir uolus katechetas“, kuris „su dideliu jam būdingu
paprastumu visiems tikintiesiems primindavo evangelizavimo pareigą ir džiaugsmą“.
„Štai ką reiškia tikėjimas: pasikliauti Dievu, tačiau perkeisti visą savo gyvenimą“.
Albino Luciani nuo pat jaunystės kliovėsi Dievo meile ir visuomet buvo itin atidus
artimui. „Reikia mylėti artimą, tai ypatingas Viešpaties raginimas mums. Tačiau aš
visuomet raginu šalia didžiųjų artimo meilės darbų nepamiršti mažųjų meilės darbų“,
- kalbėjo anuomet Jonas Paulius I pažymėdamas, kad „krikščioniškos meilės grožis vienintelis
gali nugalėti smurtą bei kurti broliškesnę žmoniją“.
Popiežius Benediktas XVI
prisiminė savo pirmtako gilų ir nuoširdų pamaldumą: „Neįmanoma įsivaizduoti mūsų gyvenimo,
Bažnyčios gyvenimo, be Rožinio, Marijos švenčių, Marijos šventovių ir paveikslų.“
„Labai gražu prisiminti šį jo kvietimą ir kaip jisai, nuolankiu pasivedimu Marijai
atrasti kasdienės ramybės bei tikrosios pasaulio taikos kūrimo paslaptį“, - kalbėdamas
apie savo pirmtaką sakė popiežius Benediktas XVI.
Staigi ir nelaukta Jono Pauliaus
I mirtis pribloškė daugelį Bažnyčioje ir pasaulyje. Palaimintoji Kalkutos Motina Teresė
Joną Paulių I prisiminė šiais žodžiais: „Jis buvo gražiausia Dievo dovana; Dievo meilės
spindulio šviesa tamsiame pasaulyje. Jis buvo kaip amžinosios laimės viltis, deganti
Dievo meilės liepsna. Jis buvo įrodymas, jog Dievas visuomet myli pasaulį ir įrodymas
Bažnyčiai, kad Jėzaus Bažnyčia tebėra su ja, kad Kristus visuomet yra gyvas Bažnyčioje.
Vargšams ir stokojantiesiems jis buvo viltis. Taip pat Indijoje žmonės jį laikė tėvu.
Kai kurie induistai, prisimindami Joną Paulių I, sakė, kad „štai popiežius, kuris
yra Motina Teresės širdyje, nes yra kupinas meilės vargšams“. Jo mirtis yra slėpinys,
kurį turime priimti, nes žmogiškai jis nepaaiškinamas. Tačiau jo trumpas pasirodymas
buvo Bažnyčios gyvastingumo įrodymas.“
Netrukus po Jono Pauliaus I mirties
įvairių kraštų tikintieji paprašė hierarchų pradėti jo šventumo bylą. 1990 metais
daugiau kaip 200 brazilų vyskupų parašais pritarė prašymams. 2002 metais Belluno-Feltre
vyskupas Albino Luciani gimtinės Canale d’Agordo bažnyčioje pranešė apie ketinimą
pradėti bylą, o po metų ją iškilmingai pradėjo. Diecezinė bylos dalis buvo užbaigta
2006 metais, į Romą perduoti dokumentai buvo oficialiai patvirtinti 2008 metais. Šventųjų
skelbimo kongregacija be to oficialiai priėmė bylai svarbaus stebuklingo pagijimo
dokumentus, gautus iš Altamuros vyskupijos ir pavedė medikų bei teologų taryboms įvykį
ištirti.
Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus I bylos postulatorius, kun.
Enrico Dal Covolo, skaitė šių metų Gavėnios rekolekcijas popiežiui Benediktui XVI,
neseniai buvo paskirtas vyskupu ir Laterano universiteto rektoriumi. Jo konsekracija
įvyks Vatikano bazilikoje spalio 9 d. (sk)