Sekmadienio vidudienio maldos susitikime popiežius minėjo palaimintąją Klarą Badano
ir šv. Vincentą Paulietį
Sekmadienį popiežius Benediktas XVI jau paskutinį kartą, prieš grįždamas į apaštalinius
rūmus Vatikane, susitiko su maldininkais Kastelgandolfe, vasaros rezidencijoje Romos
apylinkėse. Daug piligrimų ir miesto svečių sekmadienio vidudienį susirinko šv. Petro
aikštėje, kur galėjo Šventąjį Tėvą matyti per didelius lauko ekranus.
Prieš
„Viešpaties angelo“ maldos sukalbėjimą, Benediktas XVI priminė sekmadienio šv. Mišių
Evangelijos parabolę apie turtuolį ir vargšą Lozorių. Pirmasis gyvena prabangoje ir
egoizme, tačiau miręs atsiduria pragare. Vargšas, maitinęsis turtuolio valgio likučiais,
priešingai, po mirties angelų yra nunešamas į Dievo ir šventųjų amžinąją buveinę.
Ši
parabolė primena kitus Viešpaties žodžius: „palaiminti jūs vargšai, nes jūsų bus Dievo
karalystė“. Tačiau jos žinia siekia dar toliau – ji primena, kad dar šiame pasaulyje
turime klausyti Viešpaties ir gyventi pagal jo valią, nes po mirties jau bus per vėlu
ką nors keisti.
Tad, - sakė popiežius, - ši parabolė mums sako du dalykus.
Pirma, Dievas myli vargšus ir juos pakelia iš pažeminimo. Antra, mūsų amžinasis likimas
yra įtakotas mūsų elgesio. Mums tenka sektis Dievo parodytu keliu gyvenimui pasiekti
ir šis kelias yra meilė, ne kaip sentimentas, bet kaip tarnystė kitiems, Kristaus
meilėje.
Benediktas XVI priminė, kad pirmadienį Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
prisimenamas šv. Vincentas Paulietis, katalikiškų artimo meilės organizacijų globėjas.
XVII amžiaus Prancūzijoje jis tiesiogiai susidūrė, pažinodamas Paryžiaus aristokratus
ir miesto varguomenę, su stipriu kontrastu tarp vargšų ir turtingų. Stumiamas Dievo
meilės, Vincentas Paulietis steigė stabilias tarnystės vargšams formas, taip vadinamąsias
„Charitées“, moterų grupes, kurios aukodavo savo laiką ir savo turtą vargšų naudai.
Kai kurios iš šių moterų pasirinko visišką pasišventimą Dievui ir vargšų reikalui.
Taip šv. Vincentas Paulietis, kartu su šv. Luisa di Marillac, įsteigė „Gailestingumo
seseris“, pirmąją moterų kongregaciją, kuri gyvena „pasaulyje“, tarp ligonių ir stokojančių.
Kita Meilės (iš didžiosios raidės) liudytoja, pasak popiežiaus, yra šeštadienį
palaimintąja paskelbta Klara Badano, jauna italė mergina, gimusi 1971 metais ir nuo
sunkios ligos mirusi tik 19 metų, tačiau visiems buvusi šviesos spinduliu.
*
Popiežius
sveikino su Klaros Badano beatifikacijos švente Fokoliarų bendruomenę, kuriai ji priklausė,
ir visus jaunuolius, kurie joje gali rasti krikščioniško nuoseklumo pavyzdį.
Klaros
Badano beatifikacijos apeigos vyko šeštadienį popietę Romos pakraštyje esančioje Dievo
Meilės šventovėje. Jose dalyvavo apie 25 000 žmonių, dauguma jaunų italų, bet taip
pat atvykusių iš dešimčių kitų valstybių.
Šeštadienio vakare šventė tęsėsi
jau Vatikano miesto ribose esančioje Pauliaus VI salėje. Joje dalyvavo apie 8000 jaunuolių.
Jiems kalbėjo palaimintosios tėvai, ją pažinoję jos bendraamžiai, dvasininkai, gydytojai,
kiti liudytojai.
Sekmadienio ryte šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje kardinolas
Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius, aukojo padėkos Mišias už Klarą
Badano. Joms pasibaigus visi šv. Mišių dalyviai teletilto pagalba galėjo stebėti popiežiaus
Benedikto XVI Kastelgandolfe vedamą „Viešpaties angelo“ maldą ir išgirsti jiems skirtus
sveikinimo žodžius. (rk)