„Laisvė – tai procesas“, – sako Iustitia et Pax Generalinė asamblėja
Vilniuje priimtame baigiamajame Iustitia et Pax Europos komitetų Konferencijos Generalinės
asamblėjos dokumente apibendrintos įžvalgos apie Lietuvos ir kitų postkomunistinių
šalių laisvėjimo patirtį. 31 valstybės delegatai dalyvavo rugsėjo 17–19 surengtame
seminare „Laisvės dovana. Permainų ir iššūkių istorija“, skirtame nepriklausomybės
atkūrimo dvidešimtmečiui, po kurio tris dienas vyko asamblėjos posėdžiai.
„Suprantama,
praeities randai tebėra matomi šiandieninės Lietuvos visuomenės gyvenime. Teikia vilčių
pastangos atlyginti praeities neteisybes restitucijos būdu, o tai yra akivaizdus ryžto
pripažinti neteisingumo aukas įrodymas. Turi būti tinkamai įvertinti sunkumai, susiję
su siekiu užtikrinti, kad restitucija iš tiesų pasiektų labiausiai nukentėjusius.
Visos šios patirtys skatina mus susimąstyti apie laisvės prasmę ir su ja susijusią
atsakomybę. Tikroji laisvė pasiekiama ne iš karto, o nuolatinio proceso dėka. Pavojus
laisvei gali įgyti įvairiausias formas – tai karinės, politinės, socialinės, ekonominės,
moralinės grėsmės. Visoje Europoje turime būti budrūs, idant šios grėsmės nesikėsintų
sugriauti laisvės“, – sakoma baigiamojoje deklaracijoje.
Tarptautinio seminaro
svarstymų laukas apėmė penkias temas: 1) Bažnyčia ir dabarties visuomenė: sovietmečio
patirtys, dabarties lūkesčiai ir siekiai; 2) Partizanai ir šiandienis suvokimas, tiesa
ir teisingumas jų veikloje, 3) Politinių represijų traumos ir visuomenės atsparumas,
4) Išvažiavimai ir išvežimai, demografinė kaita, 5) (Ne)susitaikymas su praeitimi
ir teisingumo problema pototalitarinėje visuomenėje. Jas pasirinkusioms svečių grupėms
vadovavo žinomi Lietuvos mokslininkai ir specialistai Arūnas Streikus, Bernardas Gailius,
Danutė Gailienė, Aurimas Švedas, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Kęstutis Girnius, Nerijus
Šepetys, Vygantas Malinauskas, Vida Bagdonavičienė. Įžanginį seminaro pranešimą skaičiusi
dr. Irena Vaišvilaitė pateikė plačią bandymų įgyvendinti teisingumą iš totalitarinio
režimo išsivadavusioje valstybėje apžvalgą bei įvardijo su tuo susijusius sunkumus,
sudėtingą atminties gydymo kelią.
Susitikimuose liudijo sovietmečio rezistentai
arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, ses. Nijolė Sadūnaitė, partizanai
Petras Girdzijauskas, Antanas Seikalis, išeivijos atstovai Kęstutis Girnius, Kazys
Almenas. Apie šios dienos aktualijas, susijusias su teisingumo atkūrimu, kalbėjo LR
Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius ir Seimo narys Mantas Adomėnas.
Savo požiūrį ir patirtį perteikė jaunimas, dalyvavęs misijoje į Sibirą, jaunieji mokslininkai.
Seminaro dalyviai lankė skaudžius Lietuvos istorijos įvykius menančias vietas: Genocido
aukų muziejų, Naujosios Vilnios tremtinių vagoną, Panerių memorialinį muziejų, pogrindžio
spaustuvę bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos muziejų.
Šeštadienio vakarą
simbolinėje prisiminimo valandėlėje padėta gėlių prie paminklo tremtiniams ir partizanams,
ties 1991 m. Seimą juosusiomis barikadomis malda, kanklių melodija ir žvakelėmis pagerbti
atidavusieji gyvybę už Lietuvos laisvę, čia kun. Robertas Šalaševičius kalbėjo apie
laisvės prasmę. Trečiąją seminaro dieną apskrito stalo diskusijoje Europos parlamento
nariai prof. Vytautas Landsbergis ir Algirdas Saudargas, LR Seimo narys Egidijus Vareikis,
Švedijos ambasadorė Ulrika Cronenberg-Mossberg, Prancūzijos ambasadoriaus patarėjas
Philippe Seigneurin pažvelgė į Lietuvoje vykstančius teigiamus poslinkius ir keistinus
dalykus tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Rugsėjo 19–21 d. Iustitia et Pax Europos
komitetų atstovai tęsė darbą kasmetinėje Generalinėje asamblėjoje aptardami einamuosius
klausimus ir diskutuodami ateinančių metų koordinuotų veiksmų dokumento „Žmogaus orumas
ir žmogaus teisės“ projektą. Asamblėja prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus arkikatedroje,
kurias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis drauge su Iustitia et Pax Europos komitetų
Konferencijai vadovaujančiu arkiv. Gérardu Defois, vysk. Gintaru Grušu ir kitais į
forumą atvykusiais dvasininkais. Baigiamosiose asamblėjos pamaldose arkiv. G. Defois
homilijoje klausė: „Kokią Europą kursime? Europa – tai ir kankinių, ir nusidėjėlių
žemė. Europos negali būti be atleidimo ir susitaikymo. Atminties žaizdos tebėra neužgydytos,
ne tik čia, bet įvairiuose Europos kampeliuose. Labiau nei bet kada anksčiau susitaikymas
tampa drąsos reikalaujančiu žingsniu.“
Iustitia et Pax organizacijų tinklo
kūrimąsi paskatino Šventojo Tėvo Pauliaus VI 1967 m. įkurta popiežiškoji Iustitia
et Pax taryba. Europos komitetų Konferencija pirmąjį susitikimą surengė Aachene 1971
m. Iustitia et Pax Lietuvos komitetas įkurtas 2007 m. Nacionaliniai komitetai yra
įsteigti arba patvirtinti Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijų. Šiuo metu Iustitia
et Pax Europos komitetų Konferencijos sekretoriatas yra įsikūręs Paryžiuje.