Kardinolas Turkson JTO viršūnių susitikime. „Eliminuoti skurdą, o ne vargšą“
Rugsėjo 20-22 dienomis Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke vyko valstybių ir vyriausybių
vadovų susitikimas, kuriame siekta aptarti Tūkstantmečio Tikslų įgyvendinimą.
Šie
tikslai buvo suformuluoti lygiai prieš dešimt metų, 2000-ųjų rugsėjį. 189 valstybių
ir vyriausybių vadovai pasirašė susitarimą, jog iki 2015 metų sieks įgyvendinti aštuonių
punktų vystymosi planą. Šie tikslai nėra tik ekonominiai ar finansiniai.
Pirmiausia,
per pusę sumažinti kraštutinio skurdo sąlygomis gyvenančių ir badaujančių žmonių skaičių.
Antra, visiems vaikams užtikrinti pamatinį išsilavinimą. Trečia, panaikinti nelygybę
tarp lyčių. Ketvirta, dviem trečdaliais sumažinti vaikų iki penkerių metų mirtingumą.
Penkta, dviem trečdaliais sumažinti motinų mirtingumą. Šešta, kovoti ir trukdyti plisti
AIDS, maliarijai ir kitoms ligoms. Septinta, vykdyti darnios ir aplinką gerbiančios
plėtros politiką. Aštunta, sukurti pasaulinę partnerystę dėl vystymosi.
Jau
šiandien yra aišku, kad iki 2015 metų šie tikslai nebus įgyvendinti. Kai kurios šalys
kai kuriais punktais padarė didelę pažangą. Tačiau vystymosi atsilikimas, nelygybės,
skurdas kai kuriose zonose dar labai dideli.
Jungtinių Tautų Organizacijos
generalinis sekretorius Ban Ki-moon konstatavo, jog trūko valstybių žadėto finansavimo
Tūkstantmečio Tikslams įgyvendinti. Tačiau pridūrė, kad ne ekonominiai sumetimai jų
neleido realizuoti, o politinės valios ir valstybių bendradarbiavimo trūkumas.
Rugsėjo
20 dieną JT Viršūnių susitikime kalbėjo kardinolas Peter Turkson, Popiežiškosios teisingumo
ir taikos tarybos primininkas, visiems perdavęs popiežiaus Benedikto XVI linkėjimus
ir troškimą, atstovaujant visai katalikų Bažnyčiai, bendradarbiauti su vyrais ir moterimis,
su krikščionimis ir nekrikščioniais, su išsivysčiusiomis ir besivystančiomis šalimis
dėl visiems žmonėms būtinų sąlygų, kurios leistų jiems gyventi laisvai ir oriai.
Kardinolas
Turkson kalbėjo apie ženklią pažangą, kuri padaryta pagrindinio išsilavinimo vaikams
suteikime, vyrų ir moterų vienodų galimybių, pamatinių sveikatos apsaugos paslaugų
teikimo srityse. Deja, ši pažanga nėra tolygi. Jei ji pastebima Azijos regionuose,
subsaharinės Afrikos socialiniai rodikliai dar itin žemi. Ir netgi išsivysčiusiuose
kraštuose galima rasti skurdo salų.
Anot kardinolo Turksono, Šventasis Sostas
laikosi nuostatos, jog būtina vystymosi sąlyga yra globalinė partnerystė, kuri išlaikytų
ir tęstų politinį susitelkimą, ekonominį ir finansinį solidarumą.
Reikia dirbti
dėl mažiau išsivysčiusių valstybių skolų panaikinimo ir užkirsti kelią tarptautiniam
pastarųjų dešimtmečių lupikavimui. Išsivystymui reikia nuolatinio pinigų srauto, kuris
leistų sukurti vietines produkcijos sistemas, užtikrinančias ilgalaikes darbo vietas.
Esmine lieka turtingesnių valstybių parama išsivystymui.
Pasak kardinolo Turksono,
patirtis parodė, kad į sėkmę veda ne tiek ekonominė pagalba, kiek kūrybingumas, mokėjimas
išnaudot resursus ir „mažų veikėjų“, sudarančių pilietinę visuomenę pastangos. Todėl
išsivystymo siekimas turi mobilizuoti visus visuomenės narius – asociacijas, nevyriausybines
organizacijas, kooperatyvus, taip pat tikėjimo sutelktas grupes. Vietinė visuomenė
ir jos nariai turi tapti savo vystymosi faktoriais.
Jei pilietinės visuomenės
vis labiau įsisąmonina savo vaidmenį, tai trūksta gero valdymo, valstybių nacionalinio
ir tarptautinio elgesio atsakomybės. Neetiškai ir neatsakingai elgiasi dideli finansiniai
veikėjai. Tam reikia priešpastatyti atsakomybės ir kontrolės, tarptautinio solidarumo
didinimą, kovą prieš korupciją, kuri tenkina egoistinius interesus, ignoruodama visų
poreikius.
Dėl visų šių priežasčių, Tūkstantmečio Tikslų naudojimas egoistinio
gyvenimo būdo skleidimui, ar, dar blogiau, populiacijos politikoms kaip pigiam būdui
sumažinti neturtingų žmonių skaičių, būtų piktavališkas ir trumpalaikis.
„Tai
sakau ne tik kaip religinis lyderis, bet ir kaip afrikietis, kilęs iš neturtingos
šeimos. Raginu tarptautinę bendruomenę nebijoti vargšo. Tūkstantmečio Tikslai turi
būti naudojami kovai su skurdu, o ne vargšo eliminavimui. Verčiau suteikite neturtingoms
šalims draugiškas finansines ir prekybines sąlygas, padėkite joms gerai valdyti, skatinti
pilietinę visuomenę ir Afrika, kiti neturtingi pasaulio regionai įneš savo indėlį
į visų gerbūvį“, - kalbėjo kardinolas Peter Turkson. (rk)