Bendrosios audiencijos metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie savo kelionę į Jungtinę Karalystę
Trečiadienio bendrosios audiencijos metu, kaip įprasta po apaštališkųjų kelionių,
popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie vizitą Jungtinėje Karalystėje.
Tai buvo
oficialus vizitas, o tuo pat metu ir piligrimystė į tikėjimu ir kultūra turtingos
britų tautos istoriją ir dabartį, - sakė popiežius. Tai buvo istorinis įvykis, žymintis
svarbų naują etapą šalies santykiuose su Šventuoju Sostu. Pagrindinis kelionės tikslas
buvo kardinolo Jono Henriko Newmano beatifikacija. Buvo paskelbtas palaimintuoju didis
naujųjų laikų britas, garsus teologas ir Bažnyčios vyras, kurio kardinoliškas moto
buvo „širdis kalba širdžiai“. Ne tik beatifikacijos iškilmė, bet visos keturios dienos,
praleistos toje šalyje, suteikė man progą prabilti į britų tautos širdį. Taip ir jie
dalyvavimu susitikimuose ir pirmiausia savo tikėjimu kalbėjo manajai širdžiai. Iš
arti pamačiau, kad krikščioniškasis palikimas ten dar labai stiprus ir juntamas visuose
visuomenės gyvenimo sluoksniuose. Britų širdys atviros Dievui; puikiai gyvuoja daugybė
religingumo formų, kurias mano vizitas dar labiau išryškino.
Pirmasis kelionės
susitikimas įvyko Edinburge. Visos britų tautos vardu mane labai pagarbiai priėmė
Karalienė Elžbieta II kartu su savo sutuoktiniu, Edinburgo kunigaikščiu. Tai buvo
be galo nuoširdus susitikimas, suteikęs progą pasidalinti susirūpinimu dėl pasaulio
tautų gerovės ir krikščioniškųjų vertybių vaidmens visuomenės gyvenime. Vėliau nuvykęs
į Glasgow aukojau Mišias. Tai buvo ypatingos reikšmės įvykis vietiniams katalikams,
nes kaip tik tą dieną buvo švenčiamas Škotijos evangelizuotojo šv. Niniano liturginis
minėjimas.
Antrąją kelionės dieną Londone pradėjau susitikimu su katalikų švietimo
darbuotojais, - tęsė Šventasis Tėvas pasakojimą apie savo kelionę. Labai atvirai,
tiesiog šeimyniškai, pasikalbėjome su ugdytojais apie tikėjimo vaidmenį formuojant
brandžius ir atsakingus piliečius. Džiugiai ir entuziastingai manęs sutikti atėjusiam
jaunimui siūliau nesiriboti daliniai tikslais, bet visuomet siekti didžių dalykų,
ieškoti tikrosios laimės, kurią surasti galima tik Dieve. Broliškas susitikimas su
Kenterberio arkivyskupu suteikė progą pakartoti rimtą įsipareigojimą drauge liudyti
krikščioniškąją žinią, bendrą katalikams ir anglikonams. Iškart po to sekė vienas
reikšmingiausių šios kelionės momentų – susitikimas su britų valstybinių institucijų
vadovais, politikais ir diplomatais, akademinio, verslo ir kultūros pasaulio žmonėmis
senojoje Parlamento salėje. Kreipdamasis į juos pabrėžiau, jog religija neturi būti
suprantama kaip problema, kurią įstatymų leidėjai turi išspręsti, bet kaip veiksnys,
gyvybiškai reikalingas šalyje vykstantiems debatams. Ta pačia pakilia nuotaika vyko
ir bendros maldos susitikimas Vestminsterio abatijoje. Petro Įpėdinis pirmą kartą
kėlė koją į tuos svarbius maldos namus, senųjų šalies krikščioniškųjų šaknų simbolį.
Bendri mišparai buvo svarbus katalikų ir anglikonų dvišalio dialogo įvykis. Pagerbdami
ten palaidotą šv. Edvardą Išpažinėją, chorui giedant „Congregavit nos in unum Christi
amor“, šlovinome Dievą, mus vedantį vienybės keliu.
Trečiąją kelionės dieną,
šeštadienį, - kalbėjo popiežius, - iš ryto susitikau su ministru pirmininku ir su
pagrindiniais britų politikos pasaulio atstovais, o vėliau aukojau Mišias Vestminsterio
katedroje. Mane ypatingai džiugino tos minios jaunų žmonių, kurios dalyvavo Mišiose
stovėdamos lauke prie katedros. Jie dar kartą paliudijo, jog trokšta būti naujo Evangelijos
skelbimo ir artimo meilės darbų pavasario pagrindiniai veikėjai. Apaštališkojoje nunciatūroje
taip pat susitikau su keletu žmonių, patyrusių kunigų lytinį išnaudojimą. Tai buvo
gilių išgyvenimų ir karštos maldos akimirka. Tą pačią dieną taip pat aplankiau senelių
globos namus, kuriuos išlaiko ir kuriuose kartu su daugybe savanorių darbuojasi seserys
vienuolės.
Mano vizito Jungtinėje Karalystėje viršūnė, - sakė popiežius, -
buvo iškilaus anglų tautos sūnaus kardinolo Jono Henriko Newmano beatifikacija. Jos
išvakarėse Londono Hyde parke vyko maldos vigilija. Pati beatifikacija įvyko Birminghame
aukotų Mišių metu, į kurias atvyko katalikai iš visos Didžiosios Britanijos, taip
pat iš Airijos ir kitų šalių. Į altorių garbę ir tądien į pasaulio dėmesio centrą
buvo iškeltas didis rašytojas, mąstytojas ir poetas, išmintingas Dievo žmogus, kurio
palikimas dar ir šiandien žavi ir daro įtaką daugeliui žmonių. Galiausiai kelionę
užbaigė susitikimas su Anglijos, Velso ir Škotijos vyskupais.
Ši kelionė, -
sakė popiežius savo kalbos apie vizitą Jungtinėje Karalystėje pabaigoje, - sustiprino
mano įsitikinimą, kad senosios Europos tautos turi krikščionišką sielą ir kad ji yra
svarbiausias veiksnys šių tautų istorijoje. Bažnyčia, savo ruožtu, stengiasi padėti
gaivinti tautų dvasinę ir kultūrinę tradiciją.
* * *
Audiencijos pabaigoje
popiežius priminė, jog kaip tik šiomis dienomis Austrijos sostinėje Vienoje vyksta
Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisijos plenarinis
susirinkimas, svarstantis Romos vyskupo vaidmenį visuotinės Bažnyčios vienybei.
Raginu
visus karštai melstis už Komisijos darbus ir už visų pakrikštytųjų santarvės ir bendradarbiavimo
konsolidavimą, kad galėtume visi kartu duoti pasauliui patikimą Evangelijos liudijimą,
- sakė popiežius.