Vienoje vyksta katalikų ir ortodoksų teologinio dialogo komisijos sesija
Pirmadienį Vienoje prasidėjo Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio
dialogo komisijos dvyliktoji sesija. Iki rugsėjo 27-osios truksiančiame susitikime
bus tęsiamas jau prieš keletą metų pradėtos diskusijos apie apaštalo Petro Įpėdinio
vaidmens interpretaciją pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje. Komisijai vadovauja
katalikų Bažnyčiai atstovaujantis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas
emeritas kardinolas Walter Kasper; ortodoksų Bažnyčioms – Konstantinopolio patriarchatui
priklausančio Pergamono metropolitas Jonas.
Abi šalys sutinka, kad nepadalintoje
pirmojo krikščionybės tūkstantmečio Bažnyčioje Romos vyskupui buvo pripažįstamas pirmumams
prieš kitus – Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos ir Jeruzalės patriarchus.
Tačiau nesama vieningos nuomonės dėl to pirmumo praktinės reikšmės ir popiežiui suteikiamų
įgaliojimų.
Tarptautinė katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisija
– tai bene svarbiausias katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo forumas. Jos priešistorė
siekia popiežiaus Jono XXIII pontifikato metus, kuomet buvo užmegzti pirmieji kontaktai
su ortodoksais. Žinoma, rimčiausią postūmį davė Vatikano II Susirinkimas, kurio metu
galutinai apsispręsta už ekumenizmo plėtojimą. Dar Susirinkimui nepasibaigus popiežius
Paulius VI 1964 m. lankydamasis Šventojoje Žemėje susitiko su Konstantinopolio patriarchu
Atenagoru. Uždarant Susirinkimą 1965 m. gruodžio 7 d. Romoje ir Stambule buvo iškilmingai
pareikšta apie 1054 m. paskelbtų ekskomunikų atšaukimą. 1967 m. popiežius Paulius
VI aplankė Konstantinopolio patriarchą Stambule, o patriarchas tais pačiais metais
taip pat atvyko į Romą. Užsimezgusį ekumeninį dialogą tęsė naujasis Konstantinopolio
patriarchas Dimitrijus ir naujasis popiežius Jonas Paulius II. 1979 m. buvo sudaryta
Tarptautinė katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisija, susidedanti
iš 60 narių – po pusę katalikų ir ortodoksų Bažnyčių atstovų. Pirmasis jos posėdis
įvyko 1980 m. Patmo ir Rodo salose. Kiti pirmojo komisijos veiklos dešimtmečio susitikimai
vyko Vokietijoje, vėl Graikijoje, Italijoje, Suomijoje. Juose daugiausia dėmesio skirta
Bažnyčios sampratai ir sakramentams.
Komunizmo Europoje žlugimas iškėlė unitų
problemą. Valdant komunistams Ukrainos ir Rumunijos graikų apeigų katalikų bendruomenės
buvo paprasčiausiai uždraustos, tad ir oficialiame katalikų ir ortodoksų dialoge jos
tiesiogiai nefigūravo. O štai komunizmo žlugimas ir unitų bendruomenių teisių atstatymas
privertė unitizmo klausimą kelti ir ekumeniniame dialoge. Pastaroji problema gerokai
sujaukė jau spėjusį nusistovėti Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio
dialogo komisijos darbą. 1993 m. Libane įvykusi sesija baigėsi kompromisine formuluote,
skelbiančia, kad viena vertus, unitizmas nėra teisingas kelias siekiant vienybės,
bet antra vertus, jau šimtmečiais gyvuojančios unitų bendruomenės yra teisėtos. Vis
dėlto šitokios kompromisinės formuluotės priėmimas neišsprendė nesusipratimų. Naujas
komisijos posėdis buvo surengtas tik 2000 m. JAV., bet ir čia neįstengta grįžti prie
ankstesnio darbo ritmo. Komisijos darbas stabilizuotas tik 2006 m. susirinkus į posėdį
Belgrade. Čia pradėta diskutuoti apie hierarchinę Bažnyčios sąrangą ir apie Romos
vyskupo vaidmenį.
2008 m. Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio
dialogo komisijos dešimtoji sesija surengta Italijos Ravenos mieste. Čia, nors ir
paskutinę akimirką pasitraukus iš derybų Maskvos patriarchato delegacijai, buvo priimtas
dokumentas, kuriame sutariama dėl istorinio Romos vyskupo pirmumo. Tarptautinės katalikų
ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisijos vienuoliktoji sesija vyko pernai
Kipre. Joje buvo tęsiamos diskusijos dėl Petro Įpėdinio primato. Ta pačia tema kalbama
ir Vienoje prasidėjusioje dvyliktojoje Komisijos sesijoje.