Popiežiaus Valstybės sekretorius dalyvavo Romos tapimo Italijos sostine 140-ųjų metinių
minėjime
Italija pirmadienį iškilmingai pažymėjo Romos miesto tapimo valstybės sostine 140-ąsias
metines. Romos miesto užėmimu 1870 m. rugsėjo 20 d. baigėsi devynioliktojo amžiaus
viduryje prasidėjęs italų nacionalinis judėjimas, užbaigtas visą Apeninų pusiasalį
valdančios Italijos Karalystės sukūrimu. Italijos Karalystė buvo paskelbta 1861 metais,
tačiau Italijos vienijimosi procesas buvo užbaigtas tik 1870 m. užėmus Romą. Italijos
suvienijimas taip pat žymėjo tūkstantį metų gyvavusios bažnytinės valstybės galą.
Prie
Romos priartėjusi Italijos kariuomenė 1870 m. rugsėjo 20 d. rytą artilerijos šūviais
praardė angą ties šiauriniais Pijaus vartais ir pro ją įžengė į gynybinių sienų supamą
Romos miestą. Roma – nuo aštuntojo amžiaus pabaigos buvusi popiežių valstybės sostinė,
tapo Italijos sostine.
Tuo metu valdęs popiežius Pijus IX smurtu įvykdytų geopolitinių
pertvarkymų nepripažino. Nepripažino jų ir trys vėliaus valdę popiežiai. Padėtis buvo
neįprasta – popiežius gyveno Vatikane; užsienio valstybės ir toliau prie Šventojo
Sosto akredituodavo savo diplomatinius atstovus, nors visa Roma, išskyrus Vatikaną,
buvo Italijos sostinė ir Italija irgi palaikė diplomatinius santykius, su tomis pačiomis
šalimis, kurios palaikė diplomatinius santykius ir su popiežiumi. Vadinamasis „Romos
klausimas“ buvo išspręstas popiežius Pijaus XI pontifikato metu - 1929 m. pasirašytomis
Laterano sutartimis, kuriomis Šventasis Sostas atsisakė pretenzijų į prarastą teritoriją,
o Italija sutiko išmokėti simbolinę, nors vis dėlto nemažą kompensaciją, ir pripažino
popiežiaus suverenumą Vatikane.
Ilgainiui išnyko ir senos nuoskaudos. Prieš
keturis dešimtmečius popiežius Paulius VI yra pasakęs, kad pasaulietinės valdžios
netekimas Šventajam Sostui nebuvo netektis, o tik išsivadavimas iš tų problemų, kurios,
iš tiesų, juk nepriklauso Bažnyčios misijai. Kad anas ginčas jau seniai praeityje
liudija ir tai, kad pirmadienį prie Pijaus vartų vykusiame Romos užėmimo 140-ųjų metinių
minėjime, kartu su Italijos prezidentu, dalyvavo ir Popiežiaus Valstybės sekretorius
kardinolas Tarcisio Bertone.
Artėjant Italijos vienybės 150 metų sukakčiai,
- kalbėjo kardinolas minėjimo metu, - mes matome, kad pilietinė ir bažnytinė bendruomenės,
suprasdamos viena kitos specifiką ir funkcijas, trokšta šioje šalyje bendradarbiauti
žmogaus asmens ir visos visuomenės labui. Šioje vietoje, kuri tokia reikšminga ir
simboliška, mūsų sielos akis keliame aukščiau čia atmenamų žemiškų įvykių, žiūrime
į amžinybę ir mūsų žodžiai virsta malda.